Cholesterolis yra gyvybiškai svarbus kaip mūsų ląstelių „statybinė“ medžiaga. Pavyzdžiui, jis turi didelę reikšmę smegenų ir nervų sistemos vystymuisi. Be to, cholesterolis padeda reguliuoti hormonų lygį bei vitamino D ir tulžies rūgščių sintezę. Didžiąją dalį cholesterolio gamina pats organizmas, o likusį mes gauname iš kasdieninio mitybos raciono. Pagrindinė cholesterolio gamyba vyksta kepenyse, jo yra pagaminama 900 mg per parą.
Kas yra cholesterolis?
Cholesterolis (CHOL) yra gyvybiškai svarbi medžiaga, kuri labai reikalinga lytinių hormone gamybai, vitaminų apykaitai ir kitų procesų, reikalingų mūsų organizmui, veiklos palaikymui. Jis yra skirstomas į „gerąjį“ cholesterolį (DTL) ir „blogąjį“ cholesterolį (MTL). Normalaus bendrojo cholesterolio kiekio kraujyje norma yra < 5 mmol/l, „blogojo“ cholesterolio (MTL) norma – < 3mmol/l. „Gerojo“ cholesterolio (DTL) norma moterims yra >1,2 mmol/l, vyrams – >1mmol/l.
Koks skirtumas tarp “gerojo” ir “blogojo” cholesterolio?
Esminis skirtumas tarp „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio yra tai, kad padidėjęs „blogasis” cholesterolis (MTL) padidina infarkto ir insulto riziką, nes jo perteklius gali užkimšti kraujagysles. Taip pat dėl blogojo cholesterolio gali išsivystyti aterosklerozė ir koronarinė širdies liga. Tuo tarpu, „gerasis“ cholesterolis, sustabdo šias rizikas, nes perneša „blogojo“ cholesterolio perteklių ir padeda jam pasišalinti per žarnyną. Todėl labai svarbu nuolat stebėti tyrimų pokyčius ir reguliuoti jų balansą.
Bendri cholesterolio tyrimai ne visada parodo „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio proporcijas, todėl rekomenduojama papildomai atlikti lipidogramą, kuri parodo jų santykį mūsų organizme. Šių kompleksinių tyrimų rezultatai leis objektyviai įvertinti sveikatos būklę ir galimas rizikas.
Kas sukelia cholesterolio padidėjimą?
Cholesterolio kiekio padidėjimas (dislipidemija) gali būti paveldima genetiškai, todėl diagnozavus šią ligą, rekomenduojama atlikti tyrimus artimiausiems giminaičiams. Taip pat ši liga gali išsivystyti dėl žalingų įpročių ar nesveikos mitybos. Taip pat ir dėl lėtinių ligų ar sveikatos sutrikimų dėl šalutinių reiškinių, vartojant medikamentus. Padidėjęs cholesterolio kiekis (dislipidemija) gali daug metų nepasireikšti, todėl yra rizika, jog ši diagnozė gali būti nustatyta pavėluotai, kuomet aterosklerozė jau bus pilnai išsivysčiusi ir sukėlusi komplikacijas.
Pagrindiniai simptomai, rodantys, kad jūsų cholesterolio kiekis kraujyje yra padidėjęs: gelsvos ar rusvos spalvos riebalų sankaupos aplink rankų sąnarius, sausgysles ir akių vokus.
Kas skatina cholesterolio sumažėjimą?
Nuotaikų kaita, nervingumas, padidėjęs nerimas, depresijos požymiai ir sutrikęs miegas gali būti siejami su mažu cholesterolio kiekiu. O itin sumažėjęs jo kiekis gali signalizuoti ir apie onkologinius susirgimus. Tuomet reiktų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar jūsų sveikatą prižiūrintį specialistą, kuris paskirtų papildomus kompleksinius cholesterolio tyrimus ir juos įvertinęs sudarytų gydymo planą bei paskirtų tinkamus vaistus bei rekomendacijas.
Cholesterolio sumažėjimas ir gydymas labai priklauso nuo tinkamos mitybos, aktyvios fizinės veiklos, darbo ir poilsio režimo bei reguliarių cholesterolio lygio profilaktinių tyrimų. Labai svarbu savo mitybos racione ženkliai sumažinti gyvulinės kilmės produktų, vartoti omega-3 riebalų rūgščių, aprūpinti organizmą pakankamu skaidulų kiekiu ir vartoti daug skysčių.
Kada reikia atlikti cholesterolio tyrimus?
Bendrus cholesterolio tyrimus rekomenduojama atlikti bent keletą kartų per metus. Jo rodiklių pokyčiai gali signalizuoti apie tam tikrų ligų užuomazgas, pvz. širdies ir kraujagyslių ligų; nutukimo; demencijos ir kitų ligų. Didesnė tikimybė dėl cholesterolio pakitimų atsidurti rizikos grupėje yra tuomet, jei jūsų artimoje aplinkoje ir šeimoje yra žmonių, sergančių įgimta širdies yda; cukriniu diabetu; yra patyrę insultą ar infarktą bei turintys antsvorio.
Rekomenduojama atlikti cholesterolio tyrimus tuomet kai gerai jaučiatės ir esate sveiki, nes ligos metu cholesterolis sumažėja ir dėl to, diagnozė gali būti netiksli. „Gerasis“ cholesterolis (DTL) yra linkęs padidėti nėštumo metu, todėl rekomenduojama cholesterolį tirtis praėjus bent šešiems mėnesiams po gimdymo.
Labai svarbus tinkama pasiruošimas cholesterolio tyrimui. Svarbu, tyrimą atlikti anksti ryte, rekomenduojama nevartoti jokio alkoholio, negerti ir būti nevalgius prieš tyrimus bent 10-12 valandų. Taip pat reiktų vengti fizinio aktyvumo ir streso, kurie galėtų iškreipti tyrimų rezultatus. Be to, rekomenduojama nevartoti jokių medikamentų ar maisto papildų.
Kodėl rekomenduojama tyrimus atlikti profilaktiškai?
Cholesterolio tyrimus rekomenduojama atklikti profilaktiškai tada, kuomet yra bendrojo cholesterolio rodiklių pakitimai ir disbalansas. Keičiant gyvenimo būdą ir koreguojant mitybos įpročius bei vartojant paskirtus vaistus, mažinančius cholesterolio kiekį kraujyje yra stebimi rodikliai, kurie rodo sutrikimo eigą bei progresą, mažinant riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Profilaktiškai pasitikrinti bendrojo cholesterolio lygį gali padėti ir greitasis vienkartinis testas, kurį galima nesudėtingai atlikti ir namų sąlygomis.
Ką parodo tyrimas?
Rekomenduojama atlikti kompleksišką cholesterolio tyrimą, kur yra tiriamas bendrojo cholesterolio lygis; “gerasis” cholesterolis (DTL), kurį sudaro didelio tankio lipoproteinai); “blogasis” cholesterolis (MTL), kurį sudaro mažo tankio lipoproteinai ir trigliceridai (TG) bei jų koncentracija kraujyje. Taip pat rekomenduojama papildomai atlikti ir bendrąjį kraujo tyrimą, kad būtų galima objektyviai matyti bendrą vaizdą ir įvertinti sveikatos būklę.
Ar cholesterolio tyrimai mokami?
Cholesterolio tyrimai yra mokami, tiksli informacija apie tai kokia yra jų kaina galite sužinoti skiltyje Kainynai. Taip pat nurodyta ir kiek kainuoja kompleksiniams cholesterolio tyrimams reikalinga lipidograma.