Celiakijos, dar kitaip vadinamo maisto (gliuteno) netoleravimo tyrimai yra atliekami tuomet, kai jaučiate diskomfortą, lėtinį nuovargį, virškinimo sutrikimus ir kitus nepageidautinus reiškinius, kurie neigiamai veikia jūsų nuotaiką, savijautą bei darbingumą. Dažnai celiakijos tyrimai, padeda atrasti lėtinių ligų ar uždegimų priežastis ir tinkamai parinkus gydymo planą, galima lengvai atsikratyti blogos savijautos priežastimis ir pilnavertiškai gyventi.
Kas yra celiakija?
Celiakija dar kitaip gali vadinama gliutemine enteropatija, pasireiškia tuo, kad sukelia diskomfortą žarnyne, dėl sutrikusio maisto medžiagų pasisavinimo arba genetinio polinkio netoleruoti tam tikrų maisto produktų. Tai lėtinė plonosios žarnos liga, kurios laiku negydant galimi autoimuniniai žarnyno, odos, kepenų ar kitų organų pažeidimai.
Gali būti nustatyta kelių rūšių celiakija: gliuteminė enteropatija, kuriai būdingi įvairūs žarnyno pažeidimai; netipinė, kuomet vyrauja keli simptomai; besimptomė, kuomet dažnai žmogus nejaučia jokio diskomforto, bet jo žarnynas yra pažeistas. Dažnai ši liga yra nulemta genetiškai, nes ja suserga vienas žmogus iš trijų šimtų žmonių. Dauguma žmonių, kurie vartoja grūdines kultūras, pvz. kviečius, rugius ar maistą, turintį gliuteno, jo netoleruoja, tuomet didelė tikimybė, jog jie serga celiakija.
Dažniau celiakija serga moterys, nei vyrai. Didesnė tikimybė susirgti celiakija yra žmonėms, turintiems kitų lėtinių ligų, pvz. diabetą, skrandžio opą ar skydliaukės veiklos sutrikimų. Tam, kad išsiaiškinti ar jūs nesergate šia klastinga liga yra būtini kompleksiniai celiakijos tyrimai: antikūnų tyrimai; maisto produktų netoleravimo testas; plonojo žarnyno gaurelių biopsija; endoskopija ir išsamūs kraujo tyrimai. \
Kokie simptomai pasireiškia celiakijos metu?
Nors celiakija gali ir neturėti jokių simptomų, tačiau jai būdingi tokie pagrindiniai reiškiniai, kaip viduriavimas ir kitos tuštinimosi problemos; lėtinis nuovargis; pūsleliniai bėrimai; kaulų skausmai; apatija ir nuotaikų kaita, privedanti net iki depresijos; kūno svorio praradimas; vaisingumo problemos; kaulų retėjimas ir raumenų atrofija; skrandžio rūgšties refliuksas; galvos skausmas ir migrena bei kiti simptomai. Simptomai gali pasireikšti labai anksti, kuomet dar vaikystėje pradedant valgyti grūdines kultūras, kuriose yra baltymo gliuteino, pastebima, jog vaiko svoris krenta, jo nuotaika svyruoja, dažnai kankina žarnyno meteorizmas ir tuštinimosi problemos.
Sergant celiakija palaipsniui išsivysto gliuteno netoleravimas, dėl ko atsiranda daugybiniai žarnyno gleivinės pažeidimai, sulėtėja peristaltika, bendras organizmo metabolizmas ir pradeda kristi svoris, o sunkesnėje stadijoje – atrofuojasi raumenys.
Patvirtinus celiakiją, gydytojas jums sudarys gydymo planą, kurio viena iš sudėtinių dalių – dietos be glitimo laikymasis. Reiktų nepamiršti to fakto, kad norint pilnai išsigydyti celiakiją, vengti arba visiškai atsisakyti glitimo turinčių produktų savo mitybos racione visam likusiam gyvenimui. Žinoma, priklausomai, nuo ligos stadijos, celiakijos simptomai gali praeiti gana greitai, kai tik atsinaujins jūsų žarnyno gleivinė. Tačiau svarbu yra žinoti, kad kartą susirgus šia klastinga liga, ji gali net ir po pasveikimo, gali greitai atsinaujinti.
Kokie tyrimai rekomenduojami celiakijos ištyrimui?
Kaip atliekamas tyrimas? Celiakijos ištyrimui, rekomenduojama atlikti bendrus kraujo tyrimus, maisto netoleravimo testą ir instrumentinius tyrimus pvz. žarnyno endoskopiją ir žarnyno gleivinės biopsiją. Taip pat svarbu atlikti ir celiakijai būdingų antikūnų, pvz. antiglaidino ar antiendomizino, tyrimus. Tad norint kuo tiksliau diagnozuoti šią ligą, svarbu yra atlikti kompleksinius tyrimus, tiksliai juos paskirti gali jus stebintis specialistas. Rekomenduojamas ir genetinis tyrimas, padėsiantis išsiaiškinti kas iš artimųjų tarpo yra rizikos grupėje ir ar jūs turite genetinį polinkį susirgti šia liga. Tokiu atveju yra stebima HLA (angl. Human Leukocyte Antigen) norma, kuri gali keistis priklausomai nuo to kaip reaguoja su gliuteno baltymais, kurių yra kviečiuose ir kitose grūdinėse kultūrose.
Kaip nustatoma celiakija?
Celiakijos diagnostika yra nustatoma, atliekant audinių transgliutaminazės (aTG) IgA antikūnų testą. Šių rūšių antikūnai padeda patikrinti žarnyno gleivinės atsparumą, jai bandant pasisavinti naudingas maisto medžiagas ir vitaminus. Taip pat tikrinamas organizmo atsparumas gliutenui, tuomet imuninė sistema sureaguoja, parodydama, jog jūsų žarnyno gleivinė yra pažeista. Celiakija yra labai paslaptinga liga, tad nuo pirmųjų simptomų, kurie dažnai yra labai nežymūs iki progresavusios ligos diagnozės praeina ne vieni metai. Negydoma celiakija padidina riziką susirgti onkologinėmis ligomis net keliais šimtais kartų. Taip pat ankstyva šios ligos diagnostika gali padėti išvengti persileidimo grėsmės ar rimtų neurologinių susirgimų.
Kaip pasiruošti tyrimams?
Celiakijos tyrimams reiktų pasiruošti laikantis visų specialistų rekomendacijų, pvz. atliekant serologinius kraujo tyrimus. Kaip ir prieš įprastus kraujo tyrimus, rekomenduojama nevalgyti ir negerti kavos, arbatos, gazuotų ir saldžių gėrimų bei alkoholio bent 8-12 val. Taip pat bent 15 min. iki tyrimo rekomenduojama nerūkyti. Kadangi mūsų kraujo cheminė sudėtis gali kisti nepriklausomai nuo paros laiko, todėl geriausia tyrimus atlikti iki 10 val. ryto.
Kada gaunami tyrimų rezultatai?
Tyrimo rezultatai gaunami per vieną darbo dieną, o poreikiui esant, iš to paties kraujo mėginio gali būti atliekami ir kiti reikalingi tyrimai. Kaip jau minėjome, norint išsitirti dėl celiakijos, būtina atlikti kompleksinius tyrimus. Tad tiksliai sužinoti diagnozę galima tik gavus visus atsakymus, kurie gali užtrukti iki keleto darbo dienų.
Koks yra celiakijos gydymas?
Celiakijos gydymo nėra, nes tai nepagydoma liga. Diagnozavus ją reiktų laikytis griežtos dietos be gliuteno ir savo mitybos racione naudoti glitimo neturinčius maisto produktus. Tad teks atsisakyti beveik visų grūdinių kultūrų, išskyrus avižas, grikius, kukurūzus, ryžius, sorų kruopas. Pradėjus laikytis dietos be gliuteno, celiakija sergančių ligonių būklė pagerėja gana greitai, nes pradeda augti svoris, atsiranda apetitas, pagerėja bendra savijauta. Laikantis griežtos dietos be gliuteno režimo žarnyno pažeidimai išnyksta po keleto mėnesių, o celiakijos antikūnai kraujyje dingsta per porą metų. Labai svarbu, kad sergantieji celiakija turėtų aplinkinių palaikymą, nes kartu su jais laikytis dietos bus žymiai lengviau.