Skirtingai nuo standartinės magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), artrografijoje naudojama kontrastinė medžiaga, kuri sušvirkščiama tiesiai į pažeistą sąnarį ir tada atliekamas MRT vaizdavimas. Kontrastinės medžiagos pagalba sausgyslių, raiščių ir kremzlių vaizdai tampa aiškesni, todėl gaunami labai tikslūs tyrimo vaizdai.

Artrografijos metu, patyrę gydytojai užtikrina, jog kontrastinė medžiaga būtų suleidžiama į tikslinę sąnario sritį. Procedūros metu pacientai gali tikėtis minimalaus diskomforto, nes prieš kontrasto suleidimą sąnario sritis nujautrinama. Po suleisto kontrasto, pacientui atliekama magnetinio rezonanso tomografija, kad būtų užfiksuoti išsamūs sąnario struktūros vaizdai. Šis išsamus metodas padeda itin tiksliai nustatyti tokias būkles kaip plyšimai, kremzlės anomalijas ar pooperacines komplikacijas.

Indikacijos MR artrografijai:

Klubo sąnarys:

• šlaunikaulio-gūžduobės ankštumo sindromas;
• sąnarinės lūpos plyšimai;
• potrauminiai, ūmūs ar pasikartojantys, nuolat traumuojant klubo sąnarį, sąnarinės
• lūpos plyšimai (MR artrografijos pranašumas diagnozuojant sąnarinės lūpos
• plyšimą – kontrastinės medžiagos užtekėjimas į plyšimo vietą);
• sąnarinės kremzlės įvertinimas (padeda priešoperaciniu periodu geriau suplanuoti
• ir pasirinkti operacinį gydymą, geriau įvertinti pooperacinę prognozę);
• sinovijos klostė (patologija, sąlygojanti klubo skausmą, sukelianti ankštumo
• sindromą, todėl tiksli diagnostika yra svarbi pasirenkant tinkamą gydymo taktiką ir
• operacijos protokolą);
• intrasąnariniai laisvi kūnai.

Kelio sąnarys:

• plyšusio menisko fragmento stabilumo įvertinimas (vertinamas kontrastinės
• medžiagos aptekėjimas apie fragmentą);
• kelio sąnario kremzlės pažeidimas, chondromaliacijos laipsnio įvertinimas;
• pirminis ar operuoto kryžminio raiščio plyšimas;
• intrasąnariniai laisvi kūnai.

Čiurnos sąnarys:

• kremzlės įvertinimas;
• osteochondrinio fragmento stabilumo įvertinimas.

Peties sąnarys:

• sąnarinės lūpos plyšimas ir plyšimo tipo įvertinimas,
• pooperaciniai peties sąnario pakitimai;
• kremzlės pažeidimai;
• rotatorių sausgyslių plyšimai;
• dalinio ir per visą storį plyšimo nustatymas;
• M.biceps ilgosios galvos sausgyslės įvertinimas;
• įšaldytas peties sąnarys.

Alkūnės sąnarys:

• kremzlės įvertinimas;
• laisvi intrasąnariniai kūnai;
• alkūnės raiščių pažeidimo įvertinimas;
• vertinimi ir kitų alkūnės raiščių trauminiai pažeidimai;
• osteochondrinio fragmento stabilumo įvertinimas.

Riešo sąnarys:

• raiščių pažeidimas (MR artrografijos metu pasireiškia kaip patologinis kontrastinės
• medžiagos užtekėjimas į kitus kompartmentus);
• TFC komplekso patologija (vertinama remiantis Palmer klasifikacija);
• kremzlės vertinimas.

Affidea klinikų gydytojai visuomet atidžiai įvertina kiekvieno paciento situaciją ir jų sveikatos būklę, kad būtų parinkta tinkama ir efektyvi diagnostinė ar gydomoji procedūra. Tad, jei Jums reikalinga magnetinio rezonanso artrografija ar kuri kita medicininė paslauga, galite visuomet pasitikėti Affidea klinikos specialistų komanda, dirbančių jūsų sveikatos gerovės labui.

The post MRA – Magnetinio rezonanso artrografija appeared first on Affidea Lietuva.

Multiparametrinis magnetinis rezonansas šiandien yra pats tiksliausias tyrimas, nustatantis kliniškai reikšmingą prostatos vėžį, o ši biopsija atliekama magnetinio rezonanso kontrolėje. Pažangi nuotoliniu būdu valdomo roboto technika padidina diagnostikos tikslumą, kadangi pagal magnetinio rezonanso vaizduose pažymėtą agresyviausią židinį nukreipia robotą tiksliai į jį. Šis inovatyvus būdas sumažina bereikalingų biopsijų poreikį, sumažina paciento diskomfortą ir pagerina individualizuotus gydymo sprendimus.

Robotinė prostatos biopsija MRT kontrolėje atliekama su vietine nejautra, nuskausminant tiesiosios žarnos gleivinę nuskausminamuoju ir dezinfekuojančiu geliu. Biopsijos metu paprastai paimami tik 2–3 audinio mėginiai iš pačios agresyviausios naviko srities; taip sumažinama komplikacijų tikimybė bei padidinamas biopsijos tikslumas.

Prostatos biopsijos MRT kontrolėje privalumai:

• Veiksmingesnė prostatos vėžio diagnostika ir gydymas.

Prostatos biopsija MRT kontrolėje yra reikšmingas žingsnis į priekį kovojant su prostatos vėžiu. Šis inovatyvus biopsijos būdas optimizuoja gydymo galimybes bei sumažina galimas klaidas tyrimo metu.

• Didelis tikslumas ir mažesnė klaidingų rezultatų tikimybė.

Prostatos biopsija MRT kontrolėje leidžia žymiai tiksliau nei tradiciniai biopsijos metodai nustatyti agresyviausią židinį ir tiksliai paimti naviko mėginius.

• Pritaikytas / individualizuotas gydymo planas.

Tiksli informacija, gauta atlikus biopsiją, padeda parengti individualizuotus gydymo planus, atsižvelgiant į prostatos vėžio vietą ir agresyvumą.

Ką pacientui būtina žinoti apie prostatos biopsiją MRT kontrolėje ?

Detalų pasiruošimą šiai prostatos biopsijai rasite čia.

The post Robotinė prostatos biopsija MRT kontrolėje appeared first on Affidea Lietuva.

Endoskopija yra medicininė procedūra, kurios metu specialia įranga atliekami tyrimai ar intervencinės procedūros vidaus organuose. Tai itin dažnai taikoma diagnostikos forma, padedanti nustatyti virškinamojo trakto ligas.

Endoskopiniams tyrimams yra reikalingas specialus pasiruošimas, o po tyrimų parą laiko nerekomenduojama užsiimti sportu ir lankytis pirtyse. Endoskopija gali būti atliekama su anestezija, kad pacientui būtų užtikrinta neskausminga procedūra ir išvengiama nemalonių pojūčių.

Endoskopijos tyrimo metu galima:

• apžiūrėti tiriamą organą iš vidaus,
• įvertinti tiriamo organo būklę,
• paimti gleivinės audinio ištyrimui,
• atlikti gydomąsias procedūras.

Kada gydytojas gali paskirti endoskopinius tyrimus?

Gydytojas gali rekomenduoti endoskopiją, jei pacientas skundžiasi šiais simptomais:

• Atsinaujinantys pilvo skausmai
• Pykinimas ir vėmimas be aiškios priežasties
• Lėtinis vidurių užkietėjimas arba viduriavimas
• Atsinaujinantis refliuksas
• Sutrikęs ir skausmingas rijimas
• Virškinimo trakto kraujavimas
• Be priežasties krintantis svoris
• Geležies trūkumas
• Išaugos arba polipai storojoje žarnoje
• Kiti nusiskundimai

Jei vargina bent vienas ar keli aukščiau išvardintų simptomų, nedelskite ir kreipkitės į Affidea gydytojus specialistus.

Endoskopinių tyrimų metu naudojama įranga

Affidea klinikoje naudojama trečios kartos gastroenterologinė Olympus įranga. Tai aukščiausios kokybės įranga, leidžianti greičiau pastebėti patologinius audinius ir taip užkirsti kelią ligos progresavimui.

Kokie endokopiniai tyrimai atliekami Affidea klinikoje?

Affidea klinikoje gydytojai specialistai atlieka gastroskopijos ir kolonoskopijos tyrimus.

Gastroskopijos tyrimas

Gastroskopija dažniausiai skiriama tokiu atveju, kai reikia patikslinti diagnozę arba atlikti gydomąją procedūrą.

Šio tyrimo metu per burną į viršutinę virškinamojo trakto dalį (stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną) įkišamas lankstusis endoskopas, jo pagalba apžiūrimas virškinamojo trakto vidus ir, jei reikia, atliekamos šios procedūros:

• paimama biopsinė medžiaga tyrimui,
• šalinami polipai / galimi ikivėžiniai pažeidimai,
• stabdomas vidinis kraujavimas iš skrandžio ir/ar dvylikapirštės žarnos opų.

Ar gastroskopijai reikalingas ypatingas pasiruošimas?

Taip. Tam, kad tyrimas būtų saugus ir maisto dalelės skrandyje neužstotų vaizdo, reikia laikytis šių nurodymų:

• Tyrimo atlikimo dieną nevalgyti,
• 6 valandas iki tyrimo negerti jokių skysčių, įskaitant ir vandenį,
• 2 valandas iki tyrimo rekomenduojama nerūkyti, nes gali būti pakitusi skrandžio gleivinės spalva,

Plačiau apie tai, kaip pasiruošti gastroskopijai, skaitykite čia:

Kaip pasiruošti tyrimui, kurio metu bus taikoma anestezija?

Kolonoskopijos tyrimas

Kolonoskopija – tai tyrimas, kuomet naudojant lankstųjį endoskopą apžiūrima storoji žarna ir, jei reikia, atliekamos šios procedūros:

• paimami audinio gabalėliai ištyrimui,
• stabdomas kraujavimas,
• pašalinami gleivinės ir/ar pogleivio dariniai.

Tyrimo metu gali būti jaučiami nemalonūs pojūčiai, tokie kaip pilvo pūtimas, pykinimas, silpnumas, tačiau šie pojūčiai yra trumpalaikiai ir praeina savaime.

Ar kolonoskopijai reikalingas ypatingas pasiruošimas?

Taip. Siekiant, kad tyrimo rezultatai būtų tikslūs, būtina tinkamai paruošti žarnyną:

• 5–7 dienas iki tyrimo negalima vartoti geležies preparatų, papildų su geležimi, gali tekti nutraukti kraujo krešėjimą mažinančių vaistų vartojimą arba pakeisti kitais (pasitarkite su savo gydytoju);
• 5 dienas iki tyrimo negalima valgyti termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių, taip pat įvairių sėklų, riešutų (duonos gaminių su grūdais, vaisių, uogienių), violetinės ir raudonos spalvos maisto ir gėrimų;
• 1 parą iki tyrimo negalima valgyti. Galima gerti skaidrius ir permatomus skysčius: vandenį, nestiprią arbatą, sultinį be priedų.
• Dieną prieš tyrimą reikia pradėti gerti vaistus žarnyno valymui. Dėl konkrečių vaistų vartojimo pasitarkite su procedūrą skiriančiu gydytoju.

Plačiau apie tai, kaip pasiruošti kolonoskopijai, skaitykite čia:

Ką pacientui būtina žinoti apie endoskopiją (LT)

Что пациенты должны знать об эндоскопии (RU)

Information about endoscopy examination (EN)

The post Endoskopiniai tyrimai appeared first on Affidea Lietuva.

Kas yra osteoporozė?

Tai sisteminė kaulų liga, kuri pasireiškia dėl kaulų tankio mažėjimo sumažėjusia kaulų mase. Osteoporozės padariniai – didesnis kaulų trapumas ir išaugusi lūžių rizika. Tai viena dažniausių pasaulyje metabolinių ligų, kuri dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus, menopauzę išgyvenusioms moterims, kurių organizmui dėl hormoninių pokyčių stinga vitamino D ir kalcio. Taip pat osteoporozę gali lemti ir skydliaukės veiklos sutrikimai.

Didelis kaulų trapumas sukelia didelę sunkių sužalojimų riziką, todėl sergant osteoporoze būtinas gydymas. Priklausomai nuo paciento būklės, kaulai gali būti tokie trapūs, kad kyla sveikatai ar net gyvybei gali kilti pavojus net ir kasdieniame gyvenime. Nėra medikamentinio gydymo, kuris padėtų pasveikti nuo osteoporozės, todėl šios ligos atveju ankstyva diagnostika yra itin svarbi.

Kaip apsisaugoti nuo šios ligos?

Taisyklinga pilnavertė mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra geriausias būdas apsisaugoti nuo visų ligų. Osteoporozės išvengti padeda ir tinkamas vitamino D, kalcio ir kitų kaulams reikalingų medžiagų kiekio užtikrinimas. Jų gali pritrūkti dėl ilgalaikio streso, badavimo ir dietų, hormoninių svyravimų, tad visų šių veiksnių reikėtų vengti.

Nors osteoporozės rizikos grupei priskiriamos vyresnio amžiaus moterys, dažnai kaulų retėjimas gali kankinti ir jaunesnius pacientus. Dažnai su šia liga susiduria sportininkai, kurių organizmas intensyvių treniruočių metu patiria didelę įtampą, mineralinių medžiagų ir vitaminų stygių. Dėl to pilnavertė mityba yra itin svarbi įvairiais gyvenimo tarpsniais.

Apsisaugoti nuo neigiamų ligos padarinių itin padeda ir profilaktiniai osteoporozės tyrimai. Jei jų metu nustatomas kaulų masės pakitimas, skiriamas medikamentinis gydymas, kurio būtina griežtai laikytis. Liga nėra išgydoma, tačiau vaistai padeda kontroliuoti jos eigą ir progresą, o tai veiksmingai apsaugo nuo skausmingų ir ilgai gyjančių kaulų lūžių.

Kokie simptomai būdingi osteoporozei?

Osteoporozės simptomus pacientai pajunta tik ligai progresuojant, todėl geriausiai ne laukti jų atsiradimo, o atlikti tyrimus profilaktiškai. Sergantys osteoporoze pacientai ilgainiui gali jausti juosmens skausmą, raumenų silpnumą, apatinės krūtinės dalis skausmą, skųstis naktiniu kojų prakaitavimu – tai tipiniai šios ligos simptomai. Vėlesnėse stadijose, netaikant gydymo, gali sumažėti ūgis, atsirasti stuburo iškrypimų, formuotis kupra, o taip pat dėl kaulų masės mažėjimo stipriai išauga kaulų lūžių rizika.

Kaip diagnozuojama osteoporozė?

Osteoporozės diagnozavimas yra problematiškas, nes ligos pradžioje pacientai nejaučia jokių specifinių simptomų. Liga dažniausiai nustatoma tik įvykus traumai ar lūžiui, dažniau susiduriama su stuburo slankstelių, šlaunikaulių, dilbio kaulų lūžiais, kurie gali turėti labai rimtų priežasčių. Dėl to profilaktiškai rekomenduojami osteoporozės tyrimai, kurie užtikrina ankstyvą diagnostiką ir padeda išvengti sunkių traumų.

Progresuojant ligai, ima varginti tokie simptomai kaip lėtinis skausmas, dažnai juntamas nugaros srityje, taip pat keičiasi laikysena, gali sumažėti ūgis, atsirasti stuburo iškrypimų. Remiantis tyrimų duomenimis, osteoporozės atvejų skaičius pasaulyje auga, tad tai rimtas signalas laiku susirūpinti savo sveikata. Geriausia ligos profilaktika – osteoporozės tyrimai ir ankstyva diagnostika.

Kaip atliekami osteoporozės tyrimai?

Osteoporozės tyrimai yra veiksminga profilaktinė priemonė, leidžianti anksti diagnozuoti pakitimus ir kontroliuoti ligos eigą. Patenkantiems į rizikos grupes pacientams rekomenduojama pasitikrinti prevenciniais tikslais, nes osteoporozė, nors ir nėra pagydoma, gali būti sėkmingai kontroliuojama vaistais. Kadangi liga susijusi su kaulais, daugeliui pacientų kyla klausimas, kaip atliekamas tyrimas. Nerimauti tikrai nėra dėl ko – osteoporozės tyrimai atliekami naudojant veninio kraujo mėginį, tad yra paprasti, greiti ir neskausmingi.

Siekiant nustatyti osteoporozę yra tikrinami tam tikri kaulų rezorbcijos žymenys, kaulų mineralinis tankis, taip pat atliekami kalcio, vitamino D ir kitų medžiagų kiekio organizme tyrimai. Kaulų žymenų analizę padeda įvertinti kaulų masės netekimo riziką pacientams, šis tyrimas taip pat naudojamas ir stebėti gydymo efektyvumą. Osteoporozės tyrimų rezultatai leidžia įvertinti pakitimus ir skirti gydymą, kuris padeda apsisaugoti nuo sudėtingų traumų.

Ar tyrimai skausmingi?

Osteoporozės tyrimai yra atliekami iš veninio kraujo mėginio, todėl nėra skausmingi. Liga paveikia kaulų tankį, todėl dažnai be reikalo manoma, kad tyrimų procesas yra tiesiogiai susijęs su kaulų audiniais – tai gąsdina pacientus. Laimei, specialaus kraujo tyrimo rezultatai leidžia įvertinti kaulų būklę ir diagnozuoti ligą be skausmingo tyrimo, o žinant kaip atliekamas kraujo mėginio paėmimas, visai nėra, ko bijoti.

Kaip pasiruošti osteoporozės tyrimams?

Osteoporozės tyrimai nereikalauja specifinio pasiruošimo, tad jiems reikia ruoštis kaip ir bendram kraujo tyrimui. Rekomenduojama dvi paras iki tyrimo vengti itin riebaus ir kepto maisto, 12 valandų prieš tyrimą nevalgyti, negerti saldintų gėrimų. Prieš tyrimą, jei įmanoma, venkite didesnio fizinio ir emocinio krūvio, nevartokite maisto papildų, bent valandą prieš tyrimą nerūkykite.

Kiek trunka osteoporozės tyrimai?

Osteoporozės tyrimai yra atliekami greitai ir paprastai. Užsiregistruoti tyrimui galite mūsų svetainėje arba telefonu, tad atvykus nereikės laukti eilėje. Analizei reikalingo kraujo mėginio paėmimas truks keletą minučių, tad klinikoje ilgai neužtruksite. Visada verta atrasti laiko profilaktiškai pasitikrinti – tai geriausia ligos prevencija.

Kada gaunami tyrimų rezultatai?

Tyrimų rezultatus laboratorija atsiunčia per keletą dienų, paciento nurodytu elektroninio pašto adresu. Tai labai patogu, nes tokia forma tyrimų rezultatus galite pateikti gydytojui tiek tiesioginės, tiek nuotolinės konsultacijos metu, o taip pat nebereikia antrą kartą vykti į kliniką pasiimti rezultatų. Pasirinkę osteoporozės tyrimų programą sutaupysite daugybę laiko, nes išsamūs būtiniausių tyrimų rezultatai bus pateikti vienu kartu.

Ar reikia mokėti už osteoporozės tyrimus?

Osteoporozės tyrimai yra mokami, tikslias jų kainas ir tyrimų sąrašą rasite mūsų svetainėje pateiktame kainyne. Konsultuojantis gydytojas, įvertinęs sveikatos būklę ir rizikos veiksnius, rekomenduos, kokie tyrimai yra reikalingi. Profilaktiškai tiriantis rekomenduojame rinktis osteoporozės tyrimų programą, kuri apima svarbiausius tyrimus. Tai išsamius rezultatus suteikianti tyrimų programa, kuri leidžia anksti pastebėti pakitimus ir diagnozuoti osteoporozę.

Koks opteoporozės gydymas?

Osteoporozė nėra išgydoma, tačiau medikamentinis gydymas padeda efektyviai suvaldyti ligą ir sustabdyti jos procesą. Tai svarbu, nes dėl kaulų retėjimo ir kaulinės masės sumažėjimo kyla didelė sunkių traumų ir kaulų lūžių rizika, dažnai reikalaujanti ilgo reabilitacijos laikotarpio. Kadangi specifiniai simptomai ligos pradžioje nėra juntami, labai dažnai osteoporozė yra diagnozuojama tik pacientui jau patyrus sudėtingą lūžį ar traumą. Norint to išvengti, rekomenduojami profilaktiniai osteoporozės tyrimai, kurie leidžia anksti nustatyti kaulinio audinio pakitimus ir sustabdyti ligos progresą. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo efektyvesnis yra gydymas. Profilaktika itin rekomenduoja rizikos grupės pacientams: vyresnio amžiaus moterims, patyrusioms menopauzę.

The post Osteoporozės tyrimai appeared first on Affidea Lietuva.

Magnetinio rezonanso tomografija pritaikyta atlikti galvos smegenų, stuburo, sąnarių, blauzdos, čiurnos, dubens, urogenitalinės sistemos, krūtų, pilvo organų ir kt. tyrimus be ir su kontrastine medžiaga.

Ar MRT tyrimo metodas saugus?

Magnetinis rezonansas yra neskausminga procedūra, kuri nesukelia jokių žinomų su ja susijusių neigiamų šalutinių poveikių.
Prašome pasitarti su gydančiu gydytoju ar mūsų diagnostikos centro darbuotoju prieš MRT procedūrą, jei esate arba įtariate, jog galite būti nėščia arba jei neseniai buvo atlikta operacija.

Magnetinis rezonansas negali būti atliekamas, kai paciento organizme yra:

• širdies stimuliatorius, poodinis defibriliatorius ar dirbtiniai širdies vožtuvai
• smegenų kraujagyslių metalinės kabutės ar metalinės plokštelės po neurochirurginių operacijų
• kraujagyslių, akių bei ausų implantai
• bet kokie kiti metaliniai implantai (kurių sudėtyje yra geležies, nikelio, kobalto)
• reliatyvi kontraindikacija – nėštumas (pirmos 12 sav.)
• morfijaus, insulino ir kitų vaistų pompos

Moterims, turinčioms spiralę, prieš tyrimo atlikimą tikslinga pasikonsultuoti su gydančiu akušeriu-ginekologu dėl spiralės suderinamumo su MRT aparatu.

Ką daryti, jei yra plombų ar kitų dantų implantų?

MRT tyrimas gali būti atliekamas, jei turite plombų ar kitų dantų implantų.

Kaip vyksta MRT tyrimas?

MRT tyrimo metu bus paprašyta atsigulti ant specialaus medicininėmis pagalvėlėmis iškloto stalo. Tuomet Jums į rankas bus paduodama pompa, kurią paspaudę galėsite išsikviesti tyrimą atliekantį technologą. Neišsigąskite skenavimo metu girdimų garsų, nes šie garsai yra normalu. Siekiant juos sušvelninti ant galvos bus uždedamos specialios ausinės arba duodami vienkartiniai ausų kamšteliai. Tyrimo metu reikia labai ramiai gulėti, norint išgauti tinkamus vaizdus ir juos įvertinti.

Ar MRT tyrimas skausmingas?

MRT yra visiškai neskausminga procedūra.

Kiek laiko trunka MRT tyrimas?

Tyrimai magnetinio rezonanso tomografu trunka nuo 15 minučių iki 1 valandos.

Kaip gaunami tyrimo rezultatai?

Gydytojai radiologai išsamiai įvertina tyrimo metu gautus vaizdus ir parašo išvadas.

Jei jaučiama uždarų erdvių baimė?

Jei tyrimo metu pajusite, kad bijote ribotos erdvės, paspaudę specialią pompą, bet kada procedūrą galite nutraukti.

Ar reikia pasiruošti MRT tyrimui?

Tyrimo atlikimo kokybei daug įtakos turi paciento pasiruošimas diagnostiniam tyrimui. Jei pacientas bus nepakankamai ar netinkamai pasiruošęs tyrimui, jis gali būti nukeltas vėlesniam laikui, nes nepavyks jo atlikti tinkamai. Tad, labai svarbu tyrimui pasiruošti pagal šias instrukcijas:

Jei nenurodyta kitaip, galite valgyti ir gerti bei įprastai vartoti bet kokius reguliarius vaistus. Prieš tyrimą Jūsų tiesiog paprašys užpildyti specialų klausimyną, norint išsiaiškinti, ar nėra jokių kontraindikacijų jam atlikti.

Pasiruošimo instrukcijos šiems magnetinio rezonanso tomografijos tyrimams:

KAKLO MINKŠTŲJŲ AUDINIŲ / STUBURO / KRŪTINĖS LĄSTOS 

• Nevalgykite bent 2 val. prieš tyrimą;
• Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus.

GALVOS SMEGENŲ / GALVOS HIPOFIZĖS / GALVOS VIDINĖS AUSIES 

• Nevalgykite bent 2 val. prieš tyrimą;
• Tyrimo dieną nenaudokite makiažo ir stipraus veikimo plaukų modeliavimo priemonių;
• Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus.

GALVOS AKIDUOBIŲ

• Nevalgykite bent 2 val. prieš tyrimą;
• Tyrimo dieną nenaudokite makiažo ir stipraus veikimo plaukų modeliavimo priemonių;
• Jei esate su priaugintomis blakstienomis, informuojame, kad jos gali pakenkti tyrimo kokybei, todėl, jei turite galimybę, rekomenduojame jas prieš tyrimą pašalinti;
• Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus.

KRŪTŲ 

• Rekomenduojame tyrimui registruotis 2 ciklo savaitę;
• Nevalgykite bent 2 val. prieš tyrimą;
• Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus;
• Jei vartojate hormonus (gydymas, kontraceptikai, spiralė), informuojame, kad tyrimas gali būti neinformatyvus.

TULŽIES, KASOS, KEPENŲ LATAKŲ MRCP 

• Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą;
• Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus.

PILVO ORGANŲ 

• Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą;
• Nesišlapinkite bent 1 val. prieš tyrimą;
• Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus.

PROSTATOS 

• Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą;
• Iš vakaro ar kelias val. prieš tyrimą pasinaudokite mikroklizma (rekomenduos vaistinėje);
• Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus;
• Jei turite, atsineškite PSA tyrimo rezultatus.

PRITAIKOMOJI PROSTATOS BIOPSIJA MRT KOTROLĖJE

• Vartokite gydytojo siuntėjo paskirtą antibiotikų kursą;
• Valgykite tik lengvą maistą 1 d. prieš procedūrą;
• Atlikite mikroklizmą iš vakaro ir dar vieną mikroklizmą iš ryto prieš procedūrą (rekomenduos vaistinėje);
• Jei vartojate kraujo krešumą veikiančius vaistus, atsineškite kraujo krešumo tyrimus (INR, SPA, DATL).
• Plačiau skaitykite: https://bit.ly/3VrJc8D

DUBENS

• Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą;
• Nesišlapinkite bent 1-2 val. prieš tyrimą  (2 val. ir daugiau, jei bus tiriama šlapimo pūslė);
• Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus.

RECTUM (TIESIOSIOS ŽARNOS) 

• Nevalgykite kieto ir sunkiai virškinamo maisto 24 val. iki tyrimo;
• Pasinaudokite mikroklizma iš vakaro arba kelias val. prieš tyrimą (rekomenduos vaistinėje);
• Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus.

PLAŠTAKOS / PĖDOS

• Pasirūpinkite, kad tyrimo dieną nagai nebūtų padengti geliniu nagų laku ar geliu.

VISO KŪNO

• Nevalgykite bent 4-6 val. prieš tyrimą.

INFORMACIJA APIE TYRIMĄ

• Tyrimu siekiama įvertinti tiriamo organo (-ų) pakitimus, patvirtinti ar paneigti gydančio gydytojo įtariamą diagnozę.
• Tyrimo metu paciento kūną veria dirbtinis magnetinis laukas ir radijo bangos, o speciali įranga fiksuoja tiriamosios srities vaizdus. Tyrimo metu visai nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė, taip pat netaikoma anestezija.
• Kiekvieną kartą atvykus radiologiniam tyrimui technologas įvertina, ar paciento rūbai yra saugūs atlikti tyrimą. Tyrimo metu visoje patalpoje veikia stiprus magnetinis laukas, tad drabužiuose esančios metalinės detalės, blizgūs paviršiai gali sukelti artefaktus, ar odos nudegimus. Vienkartiniai medicininiai drabužiai radiologiniam tyrimui nėra privalomi, tačiau siekiant užtikrinti tyrimo kokybę, paciento saugumą, patogumą bei higieną, tyrimo metu rekomenduojame dėvėti vienkartinius medicininius rūbus. Vienkartiniai medicininiai rūbai nėra kompensuojami PSDF biudžeto lėšomis.
• Tyrimo metu pacientas turi gulėti ir nejudėti, jis yra nuolat stebimas įstaigos darbuotojo. Tyrimo trukmė paprastai neviršija 60 minučių.
• Pacientas, būdamas įstaigoje (prieš tyrimą, tyrimo metu ir po jo), privalo vykdyti visus įstaigos darbuotojo nurodymus.
• Šalutinis tyrimo poveikis žmogaus organizmui nenustatytas, tačiau pastebėta, kad tyrimo metu gali iki 1 laipsnio pakilti kūno temperatūra (retais atvejais – paciento perkaitinimas, lokalūs nudegimai ar pan.). Tyrimo metu gali nežymiai padidėti kraujospūdis, svaigti galva, pykinti, atsirasti metalo skonis burnoje, nuovargis, padidėti prakaitavimas. Girdimi triukšmingi, nemalonūs garsai, ribota erdvė ir draudimas judėti gali sukelti diskomfortą ir susierzinimą.
• Tyrimą pavojinga atlikti nėščiosioms (iki 19 nėštumo savaitės nėščiajai tyrimas gali būti atliktas tik tokiu atveju, jei įtariami sunkūs vaisiaus apsigimimai ir po to planuojama nėštumą nutraukti arba nėščiajai tyrimas yra būtinas dėl gyvybinių indikacijų), pacientams, turintiems inkstų ar kepenų nepakankamumą (tyrimo su kontrastine medžiaga), uždaro tipo įrangoje – pacientams, turintiems klaustrofobiją (uždarų erdvių baimę).
• Tyrimai neatliekami pacientams, turintiems širdies defibriliatorių ir (ar) stimuliatorių, kitokius elektroninius medicininius implantus (diafragmos stimuliatorius, kochlearinius implantus), kurie nesuderinami su aparato magnetinio lauko galia. Tyrimai taip pat neatliekami pacientams, turintiems nemedicininės paskirties metalinių svetimkūnių (kulka, metalinė skeveldra ir pan.) įvairiose kūno vietose, jei nėra duomenų apie tokių svetimkūnių suderinamumą su tyrimu. Esant šioms kontraindikacijoms tyrimą atlikti yra itin pavojinga paciento sveikatai ir gyvybei.
• Po tyrimo atlikimo teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka parengiamas tyrimo atsakymas.

INFORMACIJA APIE KONTRASTINĘ MEDŽIAGĄ

• Tiriant tam tikras kūno sritis, ypač vidaus organus, naudotina kontrastinė medžiaga. Kontrastinė medžiaga reikalinga tam, kad tyrimas būtų išsamesnis ir tikslesnis, pvz., geriau būtų matoma tiriamoji sritis (organai, kraujagyslės, jų pakitimai ir pan.).
• Kontrastinės medžiagos suleidimo procedūra atliekama laikantis aseptikos bei antiseptikos reikalavimų, dūrio vieta dezinfekuojama. Kontrastinės medžiagos suleidimo vietoje gali būti jaučiamas skausmas, trumpalaikis patinimas ar spaudimas, pakraujavimas į poodinius audinius, odos pigmentacijos pakitimai.
• Kontrastinė medžiaga leidžiama į veną. Tyrimo metu ji gali būti suleista net ir tuo atveju, jeigu prieš tyrimą tokia galimybė buvo mažai tikėtina, pvz., tyrimo metu gaunami vaizdai yra neišsamūs, netikslūs, neryškūs ir pan. Dėl kontrastinės medžiagos suleidimo sprendžia tyrimą atliekančios įstaigos gydytojas radiologas.
• Kontrastinė medžiaga naudojama laikantis visų gamintojo nurodymų. Kiekvienu konkrečiu atveju suleistinos kontrastinės medžiagos kiekį nustato įstaigos specialistai ir apie tai informuoja pacientą (paciento atstovą). Esant būtinybei, tyrimo metu gali būti suleistos papildomos kontrastinės medžiagos injekcijos.
• Dėl kontrastinės medžiagos naudojimo pacientui gali pasireikšti inkstų funkcijos pablogėjimas. Serumo kreatinino tyrimų rezultatai padeda nustatyti, ar kontrastinės medžiagos suleidimas gali sukelti inkstų funkcijos pablogėjimą. Nesant aktualių kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatų kontrastinės medžiagos naudojimas nerekomenduotinas.
• Naudojant kontrastinę medžiagą taip pat gali pasireikšti alerginė reakcija (bėrimai, pykinimas-vėmimas, svaigimas, dusulys, nemalonus jausmas krūtinėje, širdies plakimas, alerginis šokas). Retais atvejais gali atsirasti odos pokyčių (patinimas, sukietėjimas, niežėjimas, deginimas, dėmės), dėmės akių junginėje, sąnarių sustingimas, galūnių judesių pasunkėjimas, raumenų silpnumas, skausmas sąnariuose, šonkauliuose ir pan. Tyrimo metu apie šiuos simptomus nedelsiant būtina pranešti tyrimą atliekančiam įstaigos specialistui, o jiems atsiradus vėliau – kreipkitės į gydantį gydytoją.
• Tyrimai su kontrastine medžiaga neatliekami tais atvejais, kai kontrastinės medžiagos naudojimas tyrimo metu draudžiamas šios kontrastinės medžiagos gamintojo pateiktoje anotacijoje.

The post MRT – magnetinio rezonanso tomografija appeared first on Affidea Lietuva.

1. Ar kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas saugus?

Kompiuterinė tomografija atliekama naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, todėl siunčiantis gydytojas turi įvertinti rizikos ir naudos santykį.

Šis tyrimas neturėtų būti atliekamas besilaukiančioms moterims, todėl būtina pranešti personalui, jei esate ar galite būti nėščia.

Taip pat, esant jautrumui jodo preparatams, prieš tyrimą būtina gydytojo alergologo konsultacija. Tikra alergija jodokontrastinėms medžiagoms (JKM) yra labai reta, todėl esant jodo alergijai, nebūtinai turite alergiją JKM.

2. Kada atliekamas kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas?

KT tyrimas dažniausiai naudojamas gydytojų specialistų, siekiant ištirti tam tikras patologijas. Labiausiai paplitusi galvos smegenų kompiuterinė tomografija.

3. Kiek laiko trunka kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas?

Tyrimo trukmė maždaug 15 minučių.

4. Ar reikia pasiruošti kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimui?

Tyrimo atlikimo kokybei daug įtakos turi paciento pasiruošimas. Jei pacientas bus nepakankamai ar netinkamai pasiruošęs tyrimui, jis gali būti nukeltas vėlesniam laikui, nes nepavyks jo atlikti tinkamai. Tad, labai svarbu tyrimui pasiruošti pagal šias instrukcijas:

Siekiant suteikti išsamią informaciją, kai kuriais atvejais gali būti paprašyta atsigerti vandens arba geriamojo kontrastinio preparato. Taip pat prieš procedūrą paprašys užpildyti specialią sutikimo tirtis formą.

Pasiruošimo instrukcijos šiems kompiuterinės tomografijos tyrimams:

KAKLO MINKŠTŲJŲ AUDINIŲ / KRŪTINĖS LĄSTOS

• Nevalgykite bent 2 val. prieš tyrimą;
• Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus.

SKRANDŽIO 

• Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą;
• Apie 0,5 – 1 l vandens reikės išgerti prieš pat tyrimą, atvykus į diagnostikos centrą;
• Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus.

PILVO ORGANŲ / DUBENS

• Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą;
• Prieš tyrimą išgerkite 0,5 – 1 l vandens;
• Nesišlapinkite bent 1 val. prieš tyrimą;
• Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus;
• Iš vakaro arba kelias val. prieš tyrimą pasinaudokite mikroklizma (rekomenduos vaistinėje).

PILVO/DUBENS DĖL KIAUŠIDŽIŲ VĖŽIO (TLK kodas – C56) 

• Nevalgykite ir negerkite bent 4 val. prieš tyrimą;
• Atvykite į diagnostikos centrą bent 2 val. anksčiau, kadangi reikės prieš tyrimą išgerti apie 2 l specialaus kontrastinės medžiagos skysčio;
• Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus;
• Iš vakaro arba kelias val. prieš tyrimą pasinaudokite mikroklizma (rekomenduos vaistinėje).

ŽARNYNO 

• Nevalgykite kieto ir sunkiai virškinamo maisto 24 val. iki tyrimo;
• Kelias valandas prieš tyrimą gerkite daug skysčių (~2l);
• Iš vakaro arba kelias val. prieš tyrimą pasinaudokite mikroklizma (rekomenduos vaistinėje);
• Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus.

ŽARNYNO DĖL DIVERTIKULITO ABSCESŲ / PSEUDOCISTŲ / ŽARNŲ NESANDARUMO (TLK kodas – K63; K57) 

• Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą;
• Atvykite į diagnostikos centrą bent 2 val. anksčiau, kadangi reikės prieš tyrimą išgerti apie 2 l specialaus kontrastinės medžiagos skysčio;
• Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus.
• Jei tiriamoji sritis nėra įtraukta į šiuos sąrašus, specialus pasiruošimas tyrimui nereikalingas.

INFORMACIJA APIE TYRIMĄ

• Tyrimu siekiama įvertinti tiriamo organo (-ų) pakitimus, patvirtinti ar paneigti gydančio gydytojo įtariamą diagnozę.
• Tyrimo metu paciento kūną veria dirbtinis magnetinis laukas ir radijo bangos, o speciali įranga fiksuoja tiriamosios srities vaizdus. Tyrimo metu visai nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė, taip pat netaikoma anestezija.
• Tyrimo metu pacientas turi gulėti ir nejudėti, jis yra nuolat stebimas įstaigos darbuotojo. Tyrimo trukmė paprastai neviršija 60 minučių.
• Pacientas, būdamas įstaigoje (prieš tyrimą, tyrimo metu ir po jo), privalo vykdyti visus įstaigos darbuotojo nurodymus.
• Šalutinis tyrimo poveikis žmogaus organizmui nenustatytas, tačiau pastebėta, kad tyrimo metu gali iki 1 laipsnio pakilti kūno temperatūra (retais atvejais – paciento perkaitinimas, lokalūs nudegimai ar pan.). Tyrimo metu gali nežymiai padidėti kraujospūdis, svaigti galva, pykinti, atsirasti metalo skonis burnoje, nuovargis, padidėti prakaitavimas. Girdimi triukšmingi, nemalonūs garsai, ribota erdvė ir draudimas judėti gali sukelti diskomfortą ir susierzinimą.
• Tyrimą pavojinga atlikti nėščiosioms (iki 19 nėštumo savaitės nėščiajai tyrimas gali būti atliktas tik tokiu atveju, jei įtariami sunkūs vaisiaus apsigimimai ir po to planuojama nėštumą nutraukti arba nėščiajai tyrimas yra būtinas dėl gyvybinių indikacijų), pacientams, turintiems inkstų ar kepenų nepakankamumą (tyrimo su kontrastine medžiaga), uždaro tipo įrangoje – pacientams, turintiems klaustrofobiją (uždarų erdvių baimę).
• Tyrimai neatliekami pacientams, turintiems širdies defibriliatorių ir (ar) stimuliatorių, kitokius elektroninius medicininius implantus (diafragmos stimuliatorius, kochlearinius implantus), kurie nesuderinami su aparato magnetinio lauko galia. Tyrimai taip pat neatliekami pacientams, turintiems nemedicininės paskirties metalinių svetimkūnių (kulka, metalinė skeveldra ir pan.) įvairiose kūno vietose, jei nėra duomenų apie tokių svetimkūnių suderinamumą su tyrimu. Esant šioms kontraindikacijoms tyrimą atlikti yra itin pavojinga paciento sveikatai ir gyvybei.
• Po tyrimo atlikimo teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka parengiamas tyrimo atsakymas.

INFORMACIJA APIE KONTRASTINĘ MEDŽIAGĄ

• Tiriant tam tikras kūno sritis, ypač vidaus organus, naudotina kontrastinė medžiaga. Kontrastinė medžiaga reikalinga tam, kad tyrimas būtų išsamesnis ir tikslesnis, pvz., geriau būtų matoma tiriamoji sritis (organai, kraujagyslės, jų pakitimai ir pan.).
• Kontrastinės medžiagos suleidimo procedūra atliekama laikantis aseptikos bei antiseptikos reikalavimų, dūrio vieta dezinfekuojama. Kontrastinės medžiagos suleidimo vietoje gali būti jaučiamas skausmas, trumpalaikis patinimas ar spaudimas, pakraujavimas į poodinius audinius, odos pigmentacijos pakitimai.
• Kontrastinė medžiaga leidžiama į veną. Tyrimo metu ji gali būti suleista net ir tuo atveju, jeigu prieš tyrimą tokia galimybė buvo mažai tikėtina, pvz., tyrimo metu gaunami vaizdai yra neišsamūs, netikslūs, neryškūs ir pan. Dėl kontrastinės medžiagos suleidimo sprendžia tyrimą atliekančios įstaigos gydytojas radiologas.
• Kontrastinė medžiaga naudojama laikantis visų gamintojo nurodymų. Kiekvienu konkrečiu atveju suleistinos kontrastinės medžiagos kiekį nustato įstaigos specialistai ir apie tai informuoja pacientą (paciento atstovą). Esant būtinybei, tyrimo metu gali būti suleistos papildomos kontrastinės medžiagos injekcijos.
• Dėl kontrastinės medžiagos naudojimo pacientui gali pasireikšti inkstų funkcijos pablogėjimas. Serumo kreatinino tyrimų rezultatai padeda nustatyti, ar kontrastinės medžiagos suleidimas gali sukelti inkstų funkcijos pablogėjimą. Nesant aktualių kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatų kontrastinės medžiagos naudojimas nerekomenduotinas.
• Naudojant kontrastinę medžiagą taip pat gali pasireikšti alerginė reakcija (bėrimai, pykinimas-vėmimas, svaigimas, dusulys, nemalonus jausmas krūtinėje, širdies plakimas, alerginis šokas). Retais atvejais gali atsirasti odos pokyčių (patinimas, sukietėjimas, niežėjimas, deginimas, dėmės), dėmės akių junginėje, sąnarių sustingimas, galūnių judesių pasunkėjimas, raumenų silpnumas, skausmas sąnariuose, šonkauliuose ir pan. Tyrimo metu apie šiuos simptomus nedelsiant būtina pranešti tyrimą atliekančiam įstaigos specialistui, o jiems atsiradus vėliau – kreipkitės į gydantį gydytoją.
• Tyrimai su kontrastine medžiaga neatliekami tais atvejais, kai kontrastinės medžiagos naudojimas tyrimo metu draudžiamas šios kontrastinės medžiagos gamintojo pateiktoje anotacijoje.

The post KT – kompiuterinė tomografija appeared first on Affidea Lietuva.

Kas tai yra ABUS tyrimas?

Šis tyrimas savo principu prilygsta įprastam krūtų ultragarsiniam tyrimui, tad tyrimas yra neatsiejama įvairių krūtų ligų diagnostikos dalis. ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. Paprastai tai dauguma moterų iki penkiasdešimties metų amžiaus, bei dalis vyresnių moterų, turinčių gausų liaukinį audinį. Didžiausias tyrimo privalumas – automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu. Tyrimas aktualiausias tikrinantis profilaktiškai, taip pat vėliau stebint jau žinomus nepiktybinius pokyčius kūtyse, bei moterims, dalyvavusioms profilaktinėje patikroje dėl krūties vėžio, kai nerandama patologinių pokyčių, tačiau atžymimas tankus liaukinis krūties audinys. Įdomus ir šiek tiek gąsdinantis faktas yra tai, jog esant tankiam liaukiniam audiniui kas antrai moteriai mamogramose vėžys gali likti nepastebėtas. To išvengtume kartu atlikdami ir ultragarsinį ar ABUS tyrimą.

Kuo šis tyrimas skiriasi nuo įprasto ultragarso ir nuo krūtų mamografijos tyrimo?

Įprastą ultragarsinį tyrimą atlieka gydytojas, tyrimo metu naudojamas mažesnis jutiklis, o paties tyrimo atlikimas labai priklausomas nuo jį atliekančio specialisto. ABUS turi standartines tyrimo projekcijas, paspaudimą, tyrimas gali būti lengvai sulyginamas su ankstesniu vertinant pokyčių dinamiką, visi tyrimo vaizdai išsaugomi duomenų bazėje. Tiek ABUS, ties paprastas ultragarsinis tyrimas papildo mamografinį krūties tyrimą arba gali būti naudojami kaip savarankiški tyrimai. ABUS tyrimo vaizdai pasižymi ypatingai gera vaizdų raiška, bei aukštu vėžio nustatymo dažniu. Nustačius krūties vėžį, visada reikalingas įprastas ultragarsinis tyrimas vertinant sritinius limfmazgius, kadangi pažasties sritis ABUS tyrimo metu neskenuojama.

Ar ABUS – skausmingas tyrimas?

Tyrimo metu moteris guli ant nugaros, o krūtį patepus ultragarsui laidžiu geliu, ultragarso jutiklis, kiek paspausdamas krūtį juda nuo krūties apačios iki viršaus, paprastai per tris kartus nuskenuodamas visą krūties audinį. Todėl šiuo atveju skausmingumas priklauso tik nuo krūtų jautrumo paspaudimui. Reikia paminėti, kad tyrimo metu moteris gali pasirinkti, kokiu stiprumu galima paspausti krūtį (trys laipsniai). Tyrimas gali būti kažkiek nemalonus moterims su jautriomis krūtimis, taip pat moterims prieš mėnesines.

Ar ABUS tyrimą galima atlikti nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims?

Taip, tyrimą atlikti galima, tačiau krūtimi maitinančiai moteriai toks tyrimas gali būti mažesnio informatyvumo dėl pienu praplėstų latakų (kaip ir paprastas ultragarso tyrimas).

Kiek laiko užtrunka tyrimas? Per kiek laiko pacientė gali gauti tyrimo rezultatus?

ABUS tyrimas trunka nuo dešimties iki penkiolikos minučių, priklausomai nuo krūtų dydžio bei tyrimą atliekančio radiologijos technologo įgūdžių. Atsakymą pacientei pateikiamas po gydytojo radiologo išvadų. Dėka standartizuotos vertinimo procedūros ABUS tyrimo vaizdų vertinimas yra kiek greitesnis ir paprastesnis.

Kas kiek laiko moterys profilaktiškai turėtų atlikti ABUS tyrimą?

Profilaktiškai tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet. Taip pat, visada rekomenduojama tyrimus papildomai atlikti prieš pradedant naudoti hormonų terapiją, prieš hormoninės spiralės naudojimą, prieš planuojant nėštumą ar dirbtinį apvaisinimą, krūtų rekonstrukcijos ar augmentacijos implantais operacijas.

Jei nežinote koks krūtų tyrimas Jums tinkamiausias atlikite testą – Krūtų tyrimo parinkimo testas.

REGISTRACIJA AUTOMATINIAM KRŪTŲ ULTRAGARSO TYRIMUI ABUS

The post ABUS – automatinis krūtų ultragarso tyrimas appeared first on Affidea Lietuva.

Mamografijos tyrimas nerekomenduojamas besilaukiančioms moterims, tad rekia žinoti, ar jūs nesate nėščia. Svarbu žinoti ir tai, kad tyrimo informatyvumas mažesnis jaunesnėms moterims dėl jų krūtyse esančio tankesnio liaukinio audinio. Mamografija trunka kelias sekundes, kol padaroma krūties nuotrauka, Vienintelis nemalonumas – krūtis šiek tiek paspaudžiama prie skaitmeninės plokštės siekiant geresnio vaizdo, mažesnės apšvitos ir tikslesnės diagnozės. Šiam tyrimui atlikti būtinas gydytojo specialisto siuntimas.

Nežinote, kuris krūtų tyrimas jums tinkamiausias? Atlikite mūsų sukurtą testą, kuris, pagal Jūsų pateiktus atsakymus, parinks Jums tinkamiausią krūtų tyrimą – www.krututyrimai.lt 

The post Mamografija appeared first on Affidea Lietuva.

1. Kada atliekami ultragarso tyrimai?

Dažniausiai ultragarsas naudojamas neaiškiems pilvo skausmams ištirti, skydliaukės ligų diagnostikoje, tiriant sąnarius, inkstus, kepenis ir kitus vidaus organus. Nukreipimą gali skirti šeimos gydytojas, tačiau siuntimas šiam tyrimui nėra būtinas.

2. Ar ultragarso tyrimas saugus?

Iki šiol atlikti tyrimai rodo, jog ultragarsas yra saugus tyrimo metodas.

3. Kaip reikia pasiruošti ultragarso tyrimui?

Paprastai išsamios instrukcijos yra pateikiamos prieš tyrimą.

• Pilvo organų echoskopija
Nevalgykite ir negerkite 5–6 valandos prieš tyrimą. Tyrimo išvakarėse nevalgykite pilvo pūtimą skatinančių maisto produktų.

• Uropoetinės sistemos (kai tiriama šlapimo pūslė) echoskopija
Prieš tyrimą išgerkite 0,5–1 l vandens. Nesišlapinkite 1 val prieš tyrimą.

4. Kiek trunka ultragarso tyrimas?

Tyrimas gali trukti iki 10-15 minučių.

The post Ultragarso tyrimai appeared first on Affidea Lietuva.

1. Ar rentgeno spinduliai yra saugūs?
Didelės rentgeno spindulių dozės yra kenksmingos organizmui. Dėl to nerekomenduojama dažnai (daugiau nei vieną – du kartus per metus) daryti rentgeno nuotraukas medicininiais tikslais.

2. Ar galima atlikti rentgeno tyrimą nėščiosioms?
Šis tyrimas yra nerekomenduojamas laukiantis. Pacientas privalo informuoti gydytoją specialistą apie nėštumą ar nėštumo tikimybę.

3. Ar reikalingas specialus pasiruošimas rentgeno tyrimui?
Paprastai rentgeno tyrimas specialaus pasiruošimo nereikalauja. Gali būti paprašyta tiesiog nusiimti kai kuriuos drabužius ar papuošalus, kurie gali trukdyti atlikti tyrimą.

4. Kiek laiko trunka rentgeno tyrimas?
Tyrimas užtrunka maždaug 5 – 10 minučių.

*Rentgeno tyrimui atlikti yra būtinas gydytojo specialisto siuntimas.

The post Rentgeno tyrimai appeared first on Affidea Lietuva.