Energijos stygius, nuovargis, dažni susirgimai – pavasarėjantys orai dažną atsiveja ir nemaloniais sveikatos nusiskundimais. Medikai pastebi: būtent šiuo metų laiku padaugėja pacientų, besiskundžiančių panašiais simptomais bei pataria, kaip derėtų savimi pasirūpinti, kad vasarą pasitiktume sustiprėję ir atsigavę.

„Tiek vasarį, tiek kovą žmonės ateina su labai nespecifiniais skundais: kad jaučiasi labai pavargę, neturi energijos, dažnai serga peršalimu, virusinėmis infekcijomis. Vasarą tokių pacientų, kurie skųstųsi stipriu nuovargiu, būna gerokai mažiau“, – sako „Affidea Lietuva“ vyr. šeimos gydytoja Lietuvai Elena Šukė.

„Taigi, nors nėra blogo meto rūpintis savo sveikata – tai gerai daryti ir žiemą, ir vasarą, pavasaris puiki proga aplankyti gydytoją ir pasirūpinti, kad vasarą pasitiktume sustiprėję ir sveiki“, – priduria ji.

Pasak ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ „Seesam“ Sveikatos draudimo produkto vadovės Indrės Tuchtienės, dauguma išlaidų už gydytojų konsultacijas, tyrimus ir procedūras, kurie aktualūs pavasarį, gali būti kompensuojamos sveikatos draudimo lėšomis, jeigu tokį savanorišką draudimą darbuotojams yra suteikęs darbdavys. Ji pataria, į ką atkreipti dėmesį, norint šia draudimo paslauga darbuotojams pasinaudoti savo sveikatai pavasarį sustiprinti.

Nuovargis – ir medžiagų stygiaus pranašas

E. Šukės teigimu, besiskundžiantiems nuovargiu dažnai pasitaiko atvejų, kai nustatomas vienos ar kitos svarbios gerai sveikatai medžiagos trūkumas.

Vienas iš dažnų prastos savijautos ir nuovargio palydovų būna geležies stygius.

„Vasarą, rudeniop valgome sveikiau – daugiau daržovių ir vaisių. Žiemos metu šitų produktų vietą dažnai užima miltiniai produktai ar pieno produktai – o pastarieji blokuoja geležies įsisavinimą. Taigi, nuovargiu besiskundžiantiems pacientams atliekame geležies atsargų organizme – feritino – tyrimą“, – sako ji.

Kita medžiaga, kurios trūkumas nustatomas itin dažnai – vitaminas D.

„Iš mano praktikos, kokiems 80 proc. žmonių galima nustatyti vitamino D trūkumą – tai pati dažniausia mūsų diagnozė. Po vasaros, rudeniop tai pasitaiko truputį rečiau nei pavasario pradžioje“, – pastebi E. Šukė.

Pavasarį gydytoja taip pat rekomenduoja pasitikrinti cholesterolį: „šiltuoju metų laiku žmonės labiau atsipalaiduoja, vartoja daugiau alkoholio, dažniau renkasi atsitiktinį, ne tokį sveiką maistą. Tai gali turėti neigiamos įtakos sveikatai, ypač jeigu cholesterolio lygis jau yra aukštas. Atlikę tyrimą ir žinodami rizikas, galime su pacientu aptarti jo mitybą, pasiūlyti aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdus, kurie padėtų mažinti cholesterolio kiekį – pavyzdžiui, jėgos treniruotes keisti kardio treniruotėmis.“

Moterims, pasak jos, taip pat naudinga išsitirti skydliaukę.

Vis dėlto E. Šukė pabrėžia, kad vien sveikatos tyrimo neužtenka: gavus diagnozę bei gydytojui paskyrus gydymą, ne ką mažiau svarbu laikytis nustatyto plano.

„Žmonės dažnai nustoja gerti papildus ar vitaminus, kurie paskiriami, numodami ranka, kad čia, esą, tik papildai. Tuomet po metų jie pas mus grįžta su ta pačia problema, tik jau pasunkėjusia. Taip galima prieiti iki išties sudėtingų diagnozių, todėl nustačius medžiagų trūkumą, labai svarbu vartoti tai, kas skirta“, – sako ji.

Svarbu išsiaiškinti draudimo sąlygas

Pasak I. Tuchtienės, planuojant vizitą pas gydytoją ir rengiantis pasinaudoti darbdavio suteiktu sveikatos draudimu, svarbu išsiaiškinti turimas draudimo programas ir įvertinti, kokie tyrimai gali būti pagal jas kompensuoti.

Bene svarbiausia – žinoti, ar sveikatos draudimas apima ir tyrimus, skiriamus profilaktiškai bendrai sveikatos būklei įvertinti, ar tik tuos, kurie yra skiriami dėl konkrečių sveikatos sutrikimų, dėl kurių kreipiamasi į gydymo įstaigą.

„Pavyzdžiui, populiariausia mūsų teikiamo „Seesam“ sveikatos draudimo programa „Ambulatorinis gydymas“ dengia ir feritino, ir vitamino D, ir skydliaukės tyrimus, ir cholesterolį įvertinti padedančią lipidogramą, tačiau tik tokiais atvejais, kai jie yra skiriami dėl sveikatos sutrikimo, dėl kurio kreipėsi žmogus, o tokie atvejai yra retesni. Daug dažniau šie tyrimai yra gydytojo skiriami šalia pagrindinio sutrikimo, kai norima patikrinti minėtų rodiklių lygį. Šie bei daugelis kitų tyrimų dėl medžiagų, kurių trūkumas nėra ūmi ar lėtinė liga, taip pat gali būti dengiami, tik jau iš kitos draudimo programos – „Profilaktiniai sveikatos patikrinimai“, – pabrėžia ji.

„Todėl tikrai rekomenduojame darbdaviams dažniau pasirinkti tokias draudimo programas kaip „Profilaktiniai sveikatos patikrinimai“, kad jų darbuotojams būtų kompensuotos visų tipų išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūra ir apsauga“, – pataria draudimo ekspertė.

I. Tuchtienė pastebi, kad sveikatos draudimo paslauga paskutinius kelerius metus itin išpopuliarėjo: 2022-2023 metais darbdavių išleistos lėšos už sveikatos draudimą augo po 30-40% kiekvienais metais iki daugiau nei 100 mln. eurų.

„Jeigu 2023 metais augimą nemaža dalimi nulėmė infliacija privačiame sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje bei pasikeitusi apdraustųjų elgsena vis intensyviau naudojantis sveikatos draudimo paslaugomis, tai 2022 metai ypač išsiskyrė apdraustų darbuotojų skaičiaus augimu: apdrausta daugiau nei 135 tūkst. darbuotojų. Šių skaičių už praėjusius metus dar nėra paskelbta, tačiau tikrai irgi matysime augimą, nes vis daugiau darbdavių pasirenka sveikatos draudimo paslaugas kaip vieną iš būtinų darbuotojams suteikiamų naudų“, – sako ji.

Ragina nepamiršti skiepų

Pasak E. Šukės, pavasarinis vizitas pas gydytoją gali būti puiki proga atsinaujinti stabligės, pneumokokinės infekcijos, hepatito A, kokliušo skiepus.

„Pavasarį išsiruošę pas gydytoją nepamirškite pakalbėti apie vakcinaciją. Žmonės mano, kad jeigu buvo paskiepyti nuo kokios nors ligos vaikystėje, yra saugūs, tačiau iš tiesų skiepą reikia atnaujinti kas dešimt metų. Lietuvoje kiekvienais metais pasitaiko kokliušo, taip pat itin sunkių ar mirtinų stabligės atvejų – skiepai padėtų jų išvengti“, – sako E. Šukė.

Pasak I. Tuchtienės, tarp sveikatos draudimą turinčių darbuotojų populiariausios yra erkinio encefalito vakcinos – jas „Seesam“ sveikatos draudimo klientai renkasi maždaug 50 proc. atvejų, dar 25-30 proc. sudaro skiepai nuo gripo.

„Liūdna, kad kito tipo tikrai reikalingi skiepai, pavyzdžiui, nuo tokių infekcijų, virusų kaip pneumokokas, žmogaus papilomos virusas, stabligė, hepatitas A ir kiti, sudaro tik labai mažą dalį, iš esmės, vienetinius atvejus. Šie skiepai yra ženkliai brangesni, bet, mūsų vertinimu, būtini įtraukti į sveikatos draudimo apsaugą“, – pastebi draudimo ekspertė.

E. Šukės teigimu, susidomėjimas erkinio encefalito skiepais iš tiesų itin išauga pavasarį, tačiau šiuo konkrečiu atveju ji ragina specialios progos nelaukti: „erkės išlieka aktyvios visus metus, todėl tikrai nereikėtų šio skiepo atidėlioti būtent pavasariui“.

Nors sveikatos draudimas suteikia galimybę kompensuotis išlaidas už skiepus, pasak I. Tuchtienės, svarbu žinoti, kad skiepytis pakartotinai būtina ne visada: pirmiausia galima išsitirti ankstesne vakcina gautą atsparumo lygį. Tokių išlaidų kompensavimas taip pat galimas pagal profilaktinių sveikatos patikrinimų programą.

Draudimo ekspertė atkreipia dėmesį į dar vieną gyvenimo kokybę gerinančią sveikatos priežiūros paslaugą, įtrauktą į tam tikras sveikatos draudimo programas – specifinę alergenų imunoterapiją.

„Tai pakartotinės kontroliuojamos alergenų injekcijos, kurių skyrimo tikslas yra panašus į skiepų – sustiprinti imunitetą aplinkoje esantiems alergenams, ypač aktyviems pavasarį ar vasarą, ir sumažinti alergijos simptomų pasireiškimo tikimybę ar laipsnį“, – sako ji.

Lemia ir nuovargis

Susirūpinusiems savo sveikata, „Affidea Lietuva“ vyriausioji šeimos gydytoja pataria nepamiršti ir dar vieno svarbaus dalyko: poilsio, bei primena, kad šiek tiek sirgti – normalu.

„Dalimi atvejų, kai pacientai skundžiasi bendra suprastėjusia savijauta, paaiškėja, jog kaltininkas iš tiesų yra nuovargis: žmonės žiemą mažiau atostogauja, todėl tiesiog mažiau pasiilsi ir tiesiog yra pavargę“, – sako ji.

Susirūpinusiems dažnomis ligomis ir silpnu imunitetu, ji rekomenduoja nebijoti lengvų susirgimų ir nepamiršti, jog suaugusiam žmogui, turinčiam kontaktą su vaikais, yra normalu sirgti iki šešių kartų per metus.

„Silpnas imunitetas – vienas didžiausių sveikatos mitų. Mūsų visuomenėje yra susiformavęs noras, siekiamybė, kad suaugęs žmogus nesirgtų jokiomis peršalimo ligomis, jokiomis virusinėmis infekcijomis. Tai yra neįmanoma: evoliuciškai mes privalome sirgti. Kai pacientai ateina su skundu, kad nuolat sergu, mano imunitetas prastas, paskaičiuojame, kad žmogus per sezoną prasirgo tris kartus. Suprantama, jog apmaudu, kai neplanuotai iškrenta kelios savaitės darbo laiko, bet realiai tai patenka į normą“, – pastebi ji.

Todėl gydytoja ragina nereikalauti iš savęs per daug, pajutus nuovargį – pailsėti, o ligas išgulėti ir, jeigu jos neužsitęsia daugiau nei 3-5 dienas, pernelyg nesijaudinti.

The post Kaip savimi pasirūpinti dabar, kad vasarą sutiktume žvalūs? appeared first on Affidea Lietuva.

„Įgyvendinus numatytą investicinę programą ir plėtros planus, tapome kone vienintelė privati gydymo įstaiga, galinti pasiūlyti tokį platų sveikatos priežiūros paslaugų – nuo konsultacijos iki operacijos – spektrą Klaipėdos regione“, – sako V. Orlovas.

Anot „Affidea Klaipėda“ vadovės Agnės Jurkynienės, be įprastų paslaugų, pacientams Klaipėdos klinikoje pradedami teikti ir diagnostiniai, magnetinio rezonanso tyrimai bei dienos chirurgijos operacijų paslaugos.

„Drąsiai galiu pasakyti, kad pavyko sukurti vieną moderniausių gydymo centrų vakarų Lietuvoje, telkiantį geriausius savo srities gydytojus“, – sako ji.

V. Orlovo teigimu, paslaugų spektro plėtra visoje Lietuvoje yra dalis ilgalaikės „Affidea Lietuvos“ strategijos, neišskiriant nei vieno miesto, kuriuose veikia jai priklausančios klinikos.

„Laikomės požiūrio, kad turime telkti geriausius gydytojus, atsidavusius savo darbui, galinčius atiduoti savo žinias ir kompetencijas, visiems be išimties Lietuvoje. Tad ši investicija ir klinikos pokyčiai yra geriausias mūsų požiūrio įrodymas“, – sako jis.

Anot jo, „Affidea Klaipėda“ klientams pradedamos teikti dienos chirurgijos, MRT tyrimų paslaugos, gerokai sutrumpinančios tyrimų kelią bei toliau bus teikiamos teritorinių ligonių kasų kompensuojamų diagnostinių tyrimų, privačia tvarka reikalingos konsultacijos, odontologijos ar reabilitacijos paslaugos.

Klinikoje veiklą taip pat pradėjo ir „Express care“ priėmimo centras. Jame bus teikiama skubi medicininė pagalba, nutikus sportinei ar buitinei traumai, kai ši nėra itin sudėtinga.

Atnaujintoje uostamiesčio klinikoje dirba daugiau nei 100 sveikatos priežiūros specialistų. Išplėtus medicinos paslaugų spektrą, buvo sukurtos naujos darbo vietos radiologijos technologams, dienos chirurgijos gydytojams  specialistams bei papildomam personalui.

Įgyvendinus plėtrą, padidėjo ir klinikos dydis – ši užima daugiau nei 1600 kv. m. plotą arba yra 400 kv. m. didesnė nei iki tol.

„Affidea“ įmonių grupė yra didžiausia Europoje diagnostikos paslaugų teikėja, veikianti 15-oje Europos šalių, kurios paslaugų tinklą sudaro 329 sveikatos centrai. Bendrai visose „Affidea“ klinikose dirba daugiau nei 11 tūkst. specialistų, per metus atliekama daugiau nei 14 milijonų tyrimų bei aptarnaujama daugiau nei 12 milijonų pacientų.

„Affidea Lietuva“ įmonių grupės klinikos ir diagnostiniai centrai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Šilutėje, Alytuje, Druskininkuose, Utenoje. „Express care“ centrai – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose bei nuo šiol ir Klaipėdoje.

The post „Affidea Lietuva“ investavo 4,3 mln. eurų į uostamiesčio kliniką appeared first on Affidea Lietuva.

Grupinės treniruotės Affidea klinikoje (Vilnius Outlet):

• Viso kūno grupinė treniruotė (J.Kupčiūnas) | Pirmadienis, trečiadienis, penktadienis 8.30 ir 15:00 val.
• Mama ir kūdikis (E.Bučė) | Pirmadienis, trečiadienis, penktadienis 10:00 val.
• Grupiniai užsiėmimai nėščiosioms (E.Bučė) | Pirmadienis, trečiadienis, penktadienis 13:00 val.
• Kūno modeliavimo grupinė treniruotė (E.Bučė) | Antradienis, ketvirtadienis 17:00 val.

Grupinės treniruotės Affidea klinikoje Šiauliuose:

• Grupinė stuburo stabilizavimo mankšta | Pirmadienis, trečiadienis 18 val.
• Grupinė nėščiųjų mankšta | Pirmadienis, trečiadienis 11 val.

Grupinės treniruotės Affidea klinikoje Klaipėdoje:

• Grupinė kineziterapija nėščiosioms vandenyje | Antradienis ir ketvirtadienis  12 val
• Grupinė kineziterapija vandenyje | Pirmadienis, antradienis, trečiadienis ir ketvirtadienis  8:00, 9:00, 10:00, 11:00, 13:30, 14:30, 15:30, 16:30, 17:30, 18:30.
• Grupinė kūdikių kineziterapinė mankšta vandenyje su mama ar tėčiu | Pirmadienis, trečiadienis  12:00 val..

The post Prisijunkite prie grupinių mankštų Affidea klinikose visoje Lietuvoje appeared first on Affidea Lietuva.

Spalio 10 dieną, minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, klinikos „Affidea“  ir pogimdyminės depresijos prevencijos projektas „Mama mums rūpi“ kvietė vilnietes, šiaulietes ir klaipėdietes mamas į vertingą renginį, skirtą emocinei ir fizinei sveikatai. Panašūs renginiai – galimybė mamoms susitikti su kitomis mamomis,  išgyvenančiomis panašų laikotarpį savo gyvenime, ir tapti bendruomenės dalimi. Tai stiprus psichologinis palaikymas, kai  išgyvenamas sunkesnis etapas auginant mažylius.

Pogimdyminės depresijos prevencijos projekto „Mama mums rūpi“ bendraįkūrėja Asta džiaugiasi, kad „Affidea“  klinikos rūpinasi ne tik fizine, bet ir emocine mamų sveikata, nes klinikose Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje galima dalyvauti lengvose, mamoms po gimdymo pritaikytose mankštose. Pasak kineziterapeuto Juozo Kupčiūno, yra daugybė studijų ir mokslinių tyrimų, rodančių stiprų ryšį ne tik tarp fizinio aktyvumo ir geros psichoemocinės būklės. Užtikrintai galima teigti, kad reguliarus, adekvatus fizinis aktyvumas stiprina imuninę sistemą, mažina rizikas susirgti įvairiomis širdies-kraujagyslių, metabolinėmis, judamojo-atramos aparato ligomis. Mankšta ir dėmesys savo kūnui yra sudedamoji emocinės sveikatos dalis – juk nesijausim laimingi, jei skaudės dantį, nors problema ir bus odontologinė. Žmonės, gaunantys pakankamą fizinio aktyvumo „iškrovą“, geba labiau susikoncentruoti, yra atsparesni fiziniam ir psichologiniam stresui, turi mažesnius šansus susirgti ne tik fizinėmis, bet ir psichikos ligomis. O jei jau taip atsitinka, kad liga užklumpa, sveikimas būna greitesnis ir lengvesnis.

Juozas Kupčiūnas

Mielos mamos,  skirkite dėmesio sau, stabtelėkite kasdieniuose darbuose ir pradėkite rūpintis savo emocine ir fizine gerove. Juk sakoma, laiminga mama – laiminga šeima. Nepamirškite, kad esate svarbios.

The post Pasaulinę psichikos sveikatos dieną – renginys mamų fizinei ir emocinei sveikatai appeared first on Affidea Lietuva.

Ūžesys ausyse – gana dažnas simptomas, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Šis sutrikimas ne tik lemia tam tikrą diskomfortą, bet ir gali stipriai sutrikdyti žmogaus kasdienybę. Deja, efektyvių vaistų nuo šio sutrikimo bent kol kas nėra. Tačiau medikai tikina, kad, išsiaiškinus problemos priežastį, tikrai galima palengvinti nemalonius simptomus, sumažinti galimus neigiamus padarinius. Beje, kai kurie, žinodami, kad sutrikimas nėra pavojingas sveikatai, su problema susigyvena ir apie ją netgi pamiršta.

Ošia jūra, čirškia žiogai…

Staiga atsiradęs garsas ausyje ar ausyse, kai jį lemia ne realus išorinis garsas, vadinamas ūžesiu (lot. tinnitus). Pasak gydytojos otorinolaringologės Julijos Mažeikaitės, tą girdimą garsą ausyse pacientai apibūdina labai įvairiai: vieni teigia girdintys cypimą, kiti – spengimą. „Būna netgi labai vaizdingų palyginimų nusakant girdimą nepageidaujamą garsą. Pavyzdžiui, žmogus sako girdintis žiogų čirškimą, jūros ošimą ar krintantį vandenį. Tačiau mes, medikai, visus šiuos tik pacientams girdimus garsus vadiname tiesiog ūžesiu, nes tai – subjektyvus simptomas, kurio išanalizuoti ir išmatuoti jokiais prietaisais negalime“, – aiškina pašnekovė ir priduria, kad mūsų aptariama problema nėra jau tokia reta – ūžesiui būdingi simptomai vargina apie 70 milijonų Europos gyventojų ir beveik 8 proc. visos žmonių populiacijos. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad ūžesį gali patirti tiek vaikai, tiek suaugusieji, tačiau rizika susidurti su šia problema išauga su amžiumi. „Lėtinis, užsitęsęs ūžesys dažniausiai vargina vyresnius nei 65 metų asmenis. Taip pat yra nustatyta, kad ūžesio ausyse problema statistiškai dažniau skundžiasi rūkantys asmenys ir vyrai“, – rizikos grupes įvardija otorinolaringologė.

Sumažina gyvenimo kokybę

J. Mažeikaitės teigimu, į ūžesį ausyse pacientai gali reaguoti skirtingai, tačiau užsitęsęs jis gali išties neigiamai paveikti žmogaus gerovę. Pasak medikės, kreipęsi į gydytojus ir išsiaiškinę, kad ūžesys nėra sukeltas pavojingos ligos, kai kurie žmonės su šiuo sutrikimu susigyvena, randa būdų jį palengvinti ir ilgainiui ima į jį nebekreipti dėmesio. Tačiau kitiems šis nuolat girdimas garsas gali tapti našta ir sukelti rimtų problemų, sunkinančių kasdienį gyvenimą.

„Nuolat girdimas garsas ausyse tikrai gali neigiamai paveikti žmogaus savijautą, nes jis trukdo kokybiškam poilsiui. Juk ūžesys ryškiausiai girdimas tyloje, nesant foninio triukšmo. Be to, šis nuolatinis dirgiklis gali kelti nuolatinį papildomą stresą, trukdyti susikaupti. Dėl šių ir panašių priežasčių pacientams gali išsivystyti depresija, kilti socialinės izoliacijos problema, nes asmuo, nuolatos girdintis ūžesį, neturi nė menkiausios tylos akimirkos, taip pat gali justi baimę, kad ūžesys sustiprės, pasidarys dar intensyvesnis. Beje, yra nustatytas ryšys tarp ūžesio ir nuotaikos sutrikimų bei nemigos, atsiradusios iki ūžesio. Tokius žmones ūžesys psichologiškai paveikia daug labiau“, – dėsto gydytoja.

Priežasčių – ne viena
Dėl kokių priežasčių gali būti girdimas ūžimas ausyje ar ausyse? Pati geriausia prognozė pacientui, pasak otorinolaringologės, kai nustatoma, kad ūžesį sukėlė sieros kamštis – pašalinus kamštį, išnyksta ir nemalonūs garsai, pagerėja klausa. Visgi specialistė pabrėžia, kad ūžesį gali lemti įvairūs kiti veiksniai.

„Atsiradęs ūžesys gali būti, pavyzdžiui, suprastėjusios klausos požymis. Jis būdingiausias vyresnio amžiaus žmonėms. Taip atsitinka dėl fiziologinių senėjimo procesų, kurie vyksta klausos organe. Taip pat ūžesys gali byloti apie kitus ausies pažeidimus, pavyzdžiui, cholesteatomą, otosklerozę. Tokiais atvejais pažeidimai vidurinėje ausyje lemia vidinės ausies, t. y. klausos nervo, pažeidimą, ir dėl to pradedamas girdėti ūžesys. Otorinolaringologai susiduria ir su ūžesiu, kurį sukelia paciento įveikti virusiniai ar bakteriniai uždegimai, pavyzdžiui, vidurinės ausies uždegimas, Laimo liga, meningitas. Beje, net smilkininio apatinio žandikaulio sąnario patologija ar tam tikros odontologinės ligos gali lemti ūžesį ausyse“, – aiškina J. Mažeikaitė.

Gydytoja pabrėžia, kad ūžesio kilmė yra daugialypė ir apima su klausos organais susijusias ir nesusijusias sistemas. Kai nėra realaus garso šaltinio (taip gali nutikti, pavyzdžiui, dėl tam tikrų kraujotakos pokyčių), laikoma, kad ūžesys yra sudėtinga centrinės ir periferinės kilmės mechanizmų sąveika. Mokslininkai teigia, kad tinitas atsiranda dėl padidėjusio neuronų aktyvumo ir sutrikusių neuronų aktyvumo slopinimo mechanizmų centrinėje nervų sistemoje. Yra daug ūžesio ausyse teorijų, o iš jų pagrįstos ir tos, kurios byloja, kad toks ūžesys gali kilti ir be klausos organo pažeidimo.

Veikia ir aplinka

Ūžesio ausyse priežastimi, pasak pašnekovės, gali tapti ir įvairūs žalojantys išorės veiksniai. „Tai gali būti stiprus garsas – sprogimas, šūvis, garsi muzika, kitaip tariant, kokia nors akustinė trauma. Tinitą gali sukelti ir vartojami vaistai, pavyzdžiui, skatinantys šlapimo skyrimąsi, antidepresantai, per didelė dozė vaistų nuo uždegimo, tam tikri antibiotikai bei chemoterapiniam vėžio gydymui skirti medikamentai. Be to, lėtinis nuovargis ir patiriamas stresas irgi gali sukelti ūžimą ausyse“, – vardija gydytoja.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad svarbu suprasti, jog ūžesys visų pirma yra simptomas, todėl jis būdingas somatinėms ligoms ir gali atsirasti dėl su klausos organais nesusijusių ligų, pavyzdžiui, padidėjusio arterinio kraujospūdžio, cukrinio diabeto, kai susiaurėja ir yra pažeidžiamos smulkiosios kraujagyslės (dėl to pablogėja kraujotaka vidinėje ausyje ir pažeidžiamas klausos organas). Dėl pakitusios kraujotakos atsiradęs pulsuojantis, ypač vienpusis, ūžesys turėtų kelti didesnį susirūpinimą, nes tai gali būti, pavyzdžiui, naviko ar arterioveninės fistulės padarinys. „Visgi pabrėžčiau, kad daugeliu atvejų ūžesys ausyse yra idiopatinis. Kitaip tariant, nenustatoma aiški jį sukėlusi priežastis“, – dėsto J. Mažeikaitė.

Užsitęsus – pas gydytoją

Neretai nežymiai sutrikus sveikatai esame linkę delsti, į gydytojus kreipiamės tik tuo atveju, kai diskomfortas tampa sunkiai pakenčiamas. Kada derėtų sunerimti patiriant ūžesį ausyse? Pasak otorinolaringologės, vienkartinis ir nuo kelių sekundžių iki keleto minučių trunkantis ūžesys dažniausiai nėra itin pavojingas, bet staiga jam vėl atsiradus ir kurį laiką išliekant reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis. Būtent tai lemia gydymo galimybes. „Ypač nereikėtų delsti, jei ūžesys – vienpusis ar lydimas tokių simptomų kaip ausies užgulimas, galvos svaigimas ar stiprus skausmas“, – pabrėžia pašnekovė.

pašnekovė. J. Mažeikaitės teigimu, dėl ūžesio ausyse reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po pirminio vizito sprendžiama, ar reikia detaliau ištirti, ir pacientas siunčiamas konsultuotis su otorinolaringologu ar neurologu. „Otorinolaringologo kabinete surenkama detali anamnezė, siekiama išsiaiškinti ūžesio trukmę, intensyvumą, garso pobūdį, kitus simptomus, todėl labai svarbu, kad pacientai atliktų išsamią tik jiems vieniems girdimo garso analizę, nes tai gali labai padėti aiškinantis ūžesio priežastis. Taip pat gydytojas otorinolaringologas atlieka otoskopiją, prireikus įvertina ausų būgnelių judrumą, padaro kamertoninius testus ir sprendžia dėl audiologinio ir radiologinių tyrimų būtinybės“, – apie tai, ko galima tikėtis atėjus į gydytojo kabinetą, pasakoja specialistė.

Problemai spręsti – ne vaistai

Kokio gydymo gali sulaukti pacientas, kreipęsis pagalbos į specialistą? Pasak J. Mažeikaitės, vaistų, kurie efektyviai ir užtikrintai išgydytų tinitą, dar nėra, todėl pirmiausia susitelkiama į simptomų lengvinimą ir padarinių mažinimą. „Tačiau yra keletas svarbių patarimų, kurie gali būti naudingi pacientams, kamuojamiems ūžesio ausyse: reikia tausoti klausą, vengti didesnių nei 85 dB garsų, mat jie gali žaloti. Nereikėtų persistengti naudojant ausų kištukus, siekiant išvengti net nedidelių aplinkos garsų, nes tai, priešingai, gali netgi pabloginti ūžesio simptomus dėl tokiu būdu padidinto centrinės nervų sistemos dirglumo. Kadangi ūžesys išryškėja ir labiausiai girdimas tyloje, pacientams rekomenduojamos įvairios jo maskavimo priemonės, foninis triukšmas. Fone grojanti rami muzika, jūros ošimo ar lietaus garsai puikiai maskuoja ūžesį ausyse ir nukreipia nuo jo dėmesį“, – tvirtina pašnekovė.

Gydytoja pabrėžia, kad pacientams, kuriuos kartu su ūžesiu ausyse vargina ir suprastėjusi klausa, puikios priemonės yra klausos aparatai, mat juos nešiojant geriau girdima, o ūžesys tampa ne toks ryškus. Kodėl taip nutinka? Pasirodo, tokiu atveju (geriau girdint) smegenis pasiekia didesnis srautas išorinės informacijos, ją tenka apdoroti, ir taip smegenis labiau aktyvinant ūžesys susilpnėja, o kai kuriems netgi visai dingsta. Specialistė teigia, kad emocinės ir psichinės sveikatos stiprinimas bei gerinimas – taip pat įrodyta veiksminga priemonė kovojant su ūžesio ausyse problema, todėl pacientai, išbandę kognityvinę elgesio ar sąmoningumo ugdymo terapiją, pasiekia puikių rezultatų, lengvinančių simptomus.

Ausims reikia dėmesio

Nors apie tai dažnai nesusimąstome, ausų sveikata turime reguliariai rūpintis ir ją saugoti. Į kokius veiksnius svarbu atkreipti dėmesį? Ausų sveikata, pasak J. Mažeikaitės, visų pirma suprantama kaip sveikos, neskaudančios ir, žinoma, gerai girdinčios ausys, todėl dera tinkamai rūpintis ausų higiena. „Pirmiausia turime ne tik tinkamai prižiūrėti ausis, stengtis niekada jų nepažeisti valydami. Jokiu būdu negalima užgulus ausiai bandyti šalinti galbūt susidariusio sieros kamščio namuose. Tai gali sukelti dar rimtesnių padarinių, pavyzdžiui, ausies landos pažeidimą, uždegimą ar net būgnelio perforaciją (plyšimą), lydimą ne tik ūžesio, staigaus stipraus skausmo, bet ir galvos svaigimo“, – aiškina otorinolaringologė.

Lygiai taip pat reikia rūpintis klausos higiena, nes tai gali apsaugoti vidines ausis nuo pažaidos ir mūsų jau aptarto ūžesio bei klausos pablogėjimo. „Venkite didelio aplinkos triukšmo, nepamirškite garsą slopinančių apsauginių ausinių, ir ne tik šaudyklose, per sporto rungtynes ar gyvo garso koncertus, bet ir naudodami didelį triukšmą keliančius įtaisus buityje bei ūkyje, pavyzdžiui, žoliapjovę. Na, ir galiausiai raskite sveikų streso įveikimo būdų, nepamirškite kokybiško poilsio, nes tai taip pat prisideda prie ausų sveikatos“, – pataria gydytoja.

Straipsnį parengė Viktorija PETKEVIČIŪTĖ (Savaitraštis „Savaitė“)

The post Kai kantrybę tikrina ūžesys ausyse appeared first on Affidea Lietuva.

Veiklą pradedančioje 18-oje „Affidea Lietuva“ klinikoje Vilniuje bus teikiamos platesnės sporto medicinos, reabilitacijos, kineziterapijos ir masažo bei magnetinio rezonanso ir laboratorinių tyrimų paslaugos.

Anot „Affidea Lietuva“ direktoriaus Vitalijaus Orlovo, joje bus suteikiamos visos sporto medicinos paslaugos, įskaitant ir mokslo bei tyrimų laboratoriją „LTeam LAB“, taip pat užtikrinamos paslaugos olimpiečiams, kurios ankščiau buvo teikiamos Konstitucijos prospekte esančioje klinikoje. Taip pat bus bendradarbiaujama su sporto federacijomis, krepšinio klubais.

„Mūsų klinikos yra žinomos kaip integruotos poliklinikos, siūlančios itin platų paslaugų spektrą, tad šis centras – ne išimtis. Klientams teiksime ir teritorinių ligonių kasų kompensuojamus diagnostikos tyrimus, privačia tvarka teikiamas medicinos ir kur kas platesnį sporto medicinos paslaugų spektrą, apimantį funkcinių judesių vertinimą  (FMS, Y testai), krūvio mėginius su dujų analize VO2max, anaerobinio/aerobinio slenksčių nustatymą mėginio metu matuojant laktato koncentraciją kraujyje, veloergometriją, kūno sudėties kompozicinę analizę ir kitus tyrimus bei reabilitacijos paslaugas. Nuolat plečiame teikiamų paslaugų sąrašą, įsigydami įrangą, pritaikytą konkrečioms sporto šakoms, kaip bėgimui, plaukimui, irklavimui, slidinėjimui, dviračių sportui, alpinizmui ir kitoms sporto šakoms. Klinikoje įrengtas ir didžiausias Baltijos šalyse bėgtakis, ant kurio galima ne tik bėgti, bet ir kopti į kalną, važiuoti riedslidėmis ir dviračiu“, – sako V.Orlovas.

„Vilniaus Outlet“ prekybos centre įsikūrusioje klinikoje paslaugomis taip pat galės naudotis besilaukiančios ir vaikai, kuriems reikalingi reabilitacijos ar kineziterapijos užsiėmimai. Bus taikoma SCHROTH metodika vaikų stuburo skoliozės gydymui ir prevencijai. Klinikoje, pasitelkus naujausią 1,5 teslos galingumo MRT aparatą, taip pat bus atliekami ir magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai.

„Klientai galės naudotis inovatyvia Norvegijos mokslininkų sukurta treniruočių įranga REDCORD, padedančia susigrąžinti judesių amplitudę, atkurti raumenų jėgą, lavinti koordinaciją. Naudojant pastarąją įrangą, taip pat galima atlikti kūno raumeninio disbalanso ištyrimą. Ši įranga tinkama bet kokio amžiaus pacientams – tiek suaugusiems, tiek vaikams. Tuo tarpu itin tikslus laktato ir gliukozės matuoklis leis nuodugniai nustatyti aerobinius ir anaerobinius slenksčius“, – sako „Affidea Lietuva“ direktorius.

„Vilnius Outlet“ atsidariusioje klinikoje paslaugas iš viso teikia 15 medicinos profesionalų komanda, tarp jų –  fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, sporto medicinos, kineziterapijos bei masažo specialistai. Naujoji klinika užima 500 kv. m. ploto ir yra 6-oji pagal dydį tinkle. Tai vienintelis toks „Affidea“ sporto medicinos centras.

„Neatmetame galimybės naujoje klinikoje ateityje dar labiau praplėsti suteikiamų paslaugų bei gydytojų-specialistų spektrą“, – sako privačios medicinos įstaigos atstovas.

Bendrovės investicijos į šią kliniką siekia 3,5 mln. eurų, kurių didžioji dalis atiteko naujausios įrangos įsigijimui bei patalpų įrengimui.

„Affidea“ įmonių grupė yra didžiausia Europoje diagnostikos paslaugų teikėja, veikianti 15-oje Europos šalių, kurios paslaugų tinklą sudaro 308 sveikatos centrai. Bendrai visose „Affidea“ klinikose dirba daugiau nei 11 tūkst. specialistų, per metus atliekama daugiau nei 14 milijonų tyrimų bei aptarnaujama daugiau nei 10 milijonų pacientų.

„Affidea Lietuva“ įmonių grupės klinikos ir diagnostiniai centrai veikia Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Šilutėje, Alytuje, Druskininkuose, Utenoje. Šių metų birželį atidaryta ir didžiausia šio medicinos centro klinika Kaune.  Įmonės grupei taip pat priklauso medicinos centrai „Endemik“.

The post „Affidea Lietuva“ atvėrė dar vienas duris sostinėje appeared first on Affidea Lietuva.

Mokslas šiais laikais sparčiai skinasi kelią į priekį, o ypač medicinos srityje. Inovatyvi medicina ženkliai prisideda ne tik prie sunkių ligų gydymo, tačiau ir gyvenimo kokybės gerinimo. Vienas iš jų – erekcijos sutrikimų gydymas žemo dažnio smūgine bangų terapija. Anot gydytojo-urologo Mariaus Anglickio, šis metodas jau kelis dešimtmečius taikomas visame pasaulyje.

Statistikos duomenimis, erekcijos sutrikimai kamuoja kas trečią ar ketvirtą keturiasdešimtmetį, kas antrą penkiasdešimtmetį. Visgi, anot gydytojo-urologo M. Anglickio, įsitikinimas, kad minėtos problemos yra natūrali senėjimo pasekmė – klaidingas.

„Dažnai konsultacijai ateina sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą propagavę septyniasdešimtmečiai ar aštuoniasdešimtmečiai, kurių erekcija puiki. Erekcijos sutrikimai yra ydingo gyvenimo – rūkymo, riebios dietos, blogai kontroliuojamo kraujo cukraus ir streso pasekmė“, – pažymi jis.

M. Anglickis akcentuoja ir tai, kad su negailestingu erekcijos sutrikimu vis dažniau susiduria ir jaunuoliai. Visgi šie pastaruosius sutrikimus dažniausiai nurašo psichologija, tačiau tai gali parodyti ir rimtesnes problemas. Neretai paaiškėja, kad erekcijos sutrikimus jaunuoliams sukėlė laiku nediagnozuotas cukrinis diabetas, skydliaukės problemos ar pagumburio dariniai.

„Kalbėdami apie erekcijos sutrikimus, atrodo, įstringame uždarame stereotipų rate. Dar vis gėda kalbėtis apie tokias problemas, o dažniausiai yra linkstama arba ignoruoti, arba savarankiškai pasitelkti įvairius vaistus, padėsiančius geriau jaustis. Tačiau pajutus erekcijos problemas, reikėtų kreiptis į gydytoją ir ieškoti ne tik veiksmingiausio gydymo būdo, tačiau ir išsiaiškinti to priežastis, nes jų gali būti ne viena.

Gydytojas urologas Marius Anglickis

Pirmiausia, vyrai turėtų atkreipti dėmesį į savo gyvenimo rutiną – į miego kokybę, patiriamą nerimą ar pernelyg dažnai vartojamą alkoholį, tabaką ar vartojamus kitoms ligoms gydyti vaistus. Erekcijos sutrikimai taip pat gali išduoti ir rimtesnes sveikatos problemas – kaip cukrinį diabetą, širdies nepakankamumą, taip pat depresiją ar kitas psichologines problemas“, – sako M. Anglickis, pridurdamas, kad erekcijos sutrikimai yra pirmasis organizmo pagalbos šauksmas. Sutrikus erekcijai ir nieko nedarant už 5-7 metų daugumos pacientų laukia insultas, infarktas ar kitos rimtos problemos su širdies bei kraujotakos sistema.

Pasak gydytojo-urologo, erekcijos sutrikimai beveik visada yra išgydomi, tačiau svarbu laiku kreiptis į specialistą pagalbos, vengiant gydytis savais metodais ir dar labiau gilinti esančias problemas.

„Erekcijos sutrikimai beveik visada pradedami gydyti erekciją gerinančiais vaistai. Deja, jie nesprendžia problemos ir nepašalina erekcijos sutrikimus sukėlusių priežasčių. Šie vaistai erekciją pagerina tik labai trumpam – vienam, keliems lytiniams santykiams, o vėliau nustoja veikti. Norint mylėtis kitomis dienomis reikia vėl gerti vaistų“, – aiškina M. Anglickis.

Pasaulyje pripažinta žemo dažnio smūginė bangų terapija

Urologo teigimu, šiuo metu tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje yra veiksmingų erekcijos sutrikimų gydymų. Vienas jų ­– žemo dažnio smūginė bangų terapija, kuri nuo šiol bus prieinama ir medicinos tinklo „Affidea Lietuva“ pacientams Vilniuje.

„Tai moderniausia erekcijos sutrikimų gydymo procedūra, leidžianti pacientams neskausmingai grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Ji atliekama moderniu aparatu, sukeliančiu žemo dažnio bangas, kurių pagalba yra „suskaldomos“ varpos kraujotaką sutrikdžiusios aterosklerozinės plokštelės, taip efektyviai pagerinant ar atstatant varpos kraujotaką“, – pažymi jis.

Anot gydytojo-urologo, žemo dažnio bangų terapija nesukelia didelio diskomforto jausmo, o efektyvumas žymiai didesnis už bet kokį bandymą gydytis savarankiškai.

„Procedūra trunka apie puse valandos ir jai nereikia nei nuskausminamųjų, nei ilgo gijimo laikotarpio. Paprastai gydymui reikalinga nuo keturių iki šešių procedūrų, taip pat vieną dieną po apsilankymo klinikoje neturėti lytinių santykių. Gydymo efektyvumas siekia iki 80-90 proc., o poveikis vertinamas praėjus mėnesiui po paskutinės procedūros“, – sako M. Anglickis.

Jo teigimu, ši terapija gali būti atliekama susiduriant ir su kitomis sveikatos problemomis – kaip peirono liga, šlapimo nelaikymas, intercistinis cistitas ar lėtinis prostatitas.

The post Urologas atskleidė, ką daryti susidūrus su erekcijos sutrikimais appeared first on Affidea Lietuva.

Mičigano universiteto mokslininkų apklausos duomenimis, 40–59 metų moterys mylisi vidutiniškai 4,68 kartus per mėnesį, o 60–72 metų – iki 1,74 karto per mėnesį. 40–59 metų vyrai lytinius santykius turi vidutiniškai 6,18 kartus per mėnesį, o 60–72 metų – iki 3,13 kartų per mėnesį.

Senstant žmonės linkę rečiau mylėtis. Tai gali būti dėl su amžiumi susijusių hormoninių pokyčių, ilgalaikių ligų ir pasikeitusių prioritetų bei kitų veiksnių. Seksualinis aktyvumas mažėja su amžiumi: lytinius santykius turi iki 46 proc. 65–70-mečių, iki 39 proc. 71–75 metų asmenys, iki 25 proc. 76–80-mečių. Moterys po 60 metų turėjo mažiau lytinių santykių, nes gyveno ilgiau nei jų artimi partneriai. Tuo tarpu vyresni nei 60 metų vyrai, atvirkščiai, turėjo daugiau lytinių santykių, tačiau sulaukus 72 metų amžiaus dėl prastesnės fizinės sveikatos šių santykių dažnis ženkliai mažėjo.

Straipsnio autorė dr. Goda Jievaltienė

Įdomu tai, kad 2010 m. pradėta vartoti Viagra (sildenafilis) neturėjo įtakos vyrų, vartojusių vaistą nuo erekcijos disfunkcijos, lytinių santykių dažnumui, palyginti su tais, kurie šio medikamento nevartojo. Panašūs ir tyrimų su moterimis duomenys: nors menopauzė paveikia vyresnio amžiaus moterų lytinę funkciją, ji neturi įtakos lytinių santykių dažnumui lyginant pakaitine hormonų terapija (HRT) gydomas moteris su tomis, kurios HRT nebuvo gydomos.

Laikas sugriauti mitą, jog lytinis gyvenimas vyresnio amžiaus žmonėms gali būti pavojingas ar žalingas. 2019 m. Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos atliktame tyrime paaiškėjo, jog vyrų seksualinis pasitenkinimas atitiko didesnį pasitenkinimo gyvenimu balą. Tyrimas taip pat atskleidė, kad su lytiniais santykiais susijęs emocinis intymumas, o ne patys lytiniai santykiai lėmė aukštesnius moterų pasitenkinimo gyvenimu balus.

2019 m. Londono universiteto koledžo atlikto tyrimo duomenimis, vyresnių žmonių dažnesni lytiniai santykiai yra susiję su retesniais susirgimais vėžiu, išemine širdies ir kitomis lėtinėmis ligomis. Tai nereiškia, kad daugiau lytinių santykių užkirs kelią šioms ligoms, tačiau seksualinė veikla ir gera vyresnių žmonių sveikata yra susijusios.

2019 m. Anglijoje Koventrio universitete atlikto tyrimo metu nustatytas tiesioginis ryšys tarp dažnesnių lytinių santykių ir vyresnių žmonių geresnių pažintinių funkcijų, atminties, lankstaus mąstymo, savikontrolės bei erdvės suvokimo.

Vyresnių žmonių seksualinę gerovę lemia penki veiksniai: fizinis intymumas, emocinis artumas lytinių santykių metu, seksualinis suderinamumas bei seksualinis pasitenkinimas, ir seksualinės funkcijos problemos. Vyresniame amžiumi partneriai ir partnerės dažniau teikia didesnį prioritetą intymumui, santykiams ir meilei negu patiems lytiniams santykiams. Be to, jie linkę lytinius santykius su vienu partneriu laikyti intymesniais, nei lytinius santykius su keliais ar atsitiktiniais partneriais. Visgi intymumas be lytinių santykių nereiškia to paties pasitenkinimo. Remiantis 2020 m. tyrimo, kuriame dalyvavo maždaug 3800 vyresnio amžiaus žmonių, duomenimis, intymumo ir lytinių santykių dažnumo derinys atitiko seksualinės gerovės jausmą. Bet kurio iš jų nebuvimas sumažino šį jausmą tiek vyrams, tiek moterims.

Vyresniame amžiumi partneriai ir partnerės dažniau teikia didesnį prioritetą intymumui, santykiams ir meilei negu patiems lytiniams santykiams.

Kaip senstant išlaikyti aktyvų seksualinį gyvenimą? Jei žmogus nėra fiziškai ir emociškai sveikas, tai padaryti bus sunku. Tinkamai maitinantis bei reguliariai mankštinantis visada bus daugiau energijos, geresnė savijauta, gerės libido ir seksualinė funkcija. Nutukimas ar antsvoris turi įtakos net jaunų žmonių seksualinei funkcijai. Vyresniems tas poveikis yra dar didesnis dėl dažnesnių širdies, kvėpavimo ir kitų su senėjimu susijusių ligų.

Idealaus svorio išlaikymas ir mankštos gali pagerinti lytinę funkciją beveik bet kuriame amžiuje. 2020 m. atlikto tyrimo duomenimis, dieta, kurioje gausu daržovių, vaisių, riešutų, ankštinių augalų ir žuvies, taip pat mažai raudonos ir perdirbtos mėsos, buvo susijusi su mažesne erekcijos disfunkcijos rizika visose tirtųjų vyrų amžiaus grupėse. Moterų fizinis aktyvumas siejamas su pagerėjusia lytine funkcija menopauzės metu ir po jos. Manoma, kad Kėgelio pratimai taip pat yra reikšmingi vyresnių moterų seksualinei funkcijai.

Vyresnio amžiaus poros dažnai susiduria su problemomis, kurios tiesiogiai veikia seksualinę funkciją. Tai yra erekcijos sutrikimas, makšties sausumas ir skausmas, taip pat sumažėjęs lytinis potraukis. Kiekviena problema gali būti gydoma skirtingais būdais, tik reikia kalbėtis apie tai su savo gydytojais, individualiai aptariant visas galimybes.

Straipsnį parengė dr. Goda Jievaltienė.

Literatūra:

1.    International Society for Sexual Medicine. What is the “normal” frequency of sex?.

2.    Karraker A, DeLamater J, Schwartz CR. Sexual frequency decline from midlife to later life. J Gerontol B Psychol Sci Soc Sci. 2011;66B(4):502–512. doi:10.1093/geronb/gbr058

3.    Thorton K, Chervanak J, Neal-Perry G. Menopause and sexuality. Endocrinol Metab Clin North Am. 2015 Sep;44(3):649–61. doi:10.1016/j.ecl.2015.05.009

4.    Erens B, Mitchell KR, Gibson L, et al. Health status, sexual activity and satisfaction among older people in Britain: a mixed methods study. PLoS One. 2019;14(3):e0213835. doi:10.1371/journal.pone.0213835

5.    Jackson S, Yang L, Koyanagi A, Stubbs B, Veronese N, Smith L. Declines in sexual activity and function predict incident health problems in older adults: prospective findings from the English Longitudinal Study of Ageing. Arch Sex Behavior. 2019;49:929-40. doi:10.1186/1471-2458-8-352

6.    Thomas HM, Bryce CL Ness RB, Hess R. Dyspareunia is associated with decreased frequency of intercourse in the menopausal transition. Menopause. 2011 Feb; 18(2): 152–7. doi:10.1097/gme.0b013e3181eeb774

7.    Wright H, Jenks RA, Demeyere N. Frequent sexual activity predicts specific cognitive abilities in older adults. J Gerontol B Psychol Sci Soc Sci. 2019;74(1):47-51. doi:10.1093/ageing/afv197

8.    Shamloul R, Ghanem H. Erectile dysfunction. Lancet. 2013;381(9861):153-65. doi:10.1016/S0140-6736(12)60520-0

9.    Štulhofer A,  Jurin T, Graham C, Janssen E, Træen B. Emotional intimacy and sexual well-being in aging European couples: a cross-cultural mediation analysis. Eur J Ageing. 2020;17(1):43–54. doi:10.1007/s10433-019-00509-x

10. Fischer N, Træen B, Štulhofer A, Hald GM. Mechanisms underlying the association between perceived discrepancy in sexual interest and sexual satisfaction among partnered older adults in four European countries. Eur J Ageing. 2020;17(2):151-162. doi:10.1007/s10433-019-00541-x

11. Di Benedetto P. Physical activity and sexual function in older people. In: Rehabilitation Medicine for Elderly Patients. Springer Publishing; 2018.

12. Bauer S, Breyer BN, Stampfer MJ, Rimm EB, Giovanucci EL, Kenfield SA. Association of diet with erectile dysfunction among men in the health professionals follow-up study. JAMA Netw Open. 2020 Nov;3(11):e2021701. doi:10.1001/jamanetworkopen.2020.21701

13. Krzastek SC, Bopp J, Smith RP, Kovac JR. Recent advances in the understanding and management of erectile dysfunction. F1000Res. 2019;8:F1000 Faculty Rev-102. doi:10.12688/f1000research.16576.1

14. Naumova I, Castelo-Branco C. Current treatment options for postmenopausal vaginal atrophy. Int J Womens Health. 2018;10:387–95. doi:10.2147/IJWH.S158913

15. https://www.verywellhealth.com/sex-after-sixty-2966815

16. https://www.prevention.com/sex/g20432982/sex-after-60/

17. https://bedbible.com/sex-after-60-statistics/

The post Aktyvus lytinis gyvenimas vyresniame amžiuje appeared first on Affidea Lietuva.

Nauja tvarka numato, kad vairuotojo pažymėjimas bus susietas su sveikatos patikros medicininės pažymos galiojimu. Tai reiškia, kad pasibaigus sveikatos patikros galiojimui, vairuotojo pažymėjimas nebegalios.

Norime priminti, kad įvairios sveikatos patikros atliekamos Affidea ir Endemik klinikose visoje Lietuvoje.

Šeimos gydytojo Vidmanto Dovydėno nuomone, saugus eismas tiesiogiai priklauso nuo vairuotojų sveikatos, todėl yra privaloma savalaikė ir išsami visų vairuotojų sveikatos patikra. Vairuotojui turint sveikatos sutrikimų, kurie gali paveikti jo gebėjimą valdyti transporto priemonę, tai pavojinga ne tik jam, bet ir visiems eismo dalyviams, todėl kokybiškai atliekant patikrą užbėgama už akių nelaimėms kelyje.

„Džiaugiuosi, kad sveikatos patikros nebėra klaidingai vertinamos kaip nereikalingas formalumas ar netgi laiko gaišinimas. Vairuotojų sveikatos patikra yra labai svarbi ir reikalinga ligų profilaktikos priemonė, kurią dar labiau įgalina naujai įsigaliosianti tvarka”- apie teigiamus pokyčius kalbėjo šeimos gydytojas.

Kaip tikrinama vairuotojų sveikata?

• Įvertinama bendra žmogaus fizinė būklė, kraujo spaudimas, pulso dažnis, klausa, rega ir kiti fiziniai faktoriai, galintys turėti įtakos vairavimui;

• Šeimos gydytojas, atsižvelgdamas į žmogaus sveikatos būklę gali paskirti papildomus tyrimus: kraujo ir šlapimo tyrimus, elektrokardiogramą ar kitus reikalingus tyrimus, kurie padeda diagnozuoti galimus sveikatos sutrikimus;

• Sveikatos patikrą atliekančiam gydytojui būtina suteikti visą informaciją apie paciento sveikatos istoriją: ankstesnes ligas, operacijas, lėtines ligas, vartojamus vaistus;
 

The post 2024 m. keisis vairuotojo pažymėjimo galiojimo tvarka appeared first on Affidea Lietuva.

Kokie yra dažniausi virškinamojo trakto sutrikimai?

Vienas iš jų yra gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kuri blogina ne tik gyvenimo kokybę, bet ir negydoma gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ateityje. Dažniausiai šios ligos atsiradimas ir progresavimas susijęs su netinkama mityba, ilgalaikiu stresu, žalingais įpročiais, nutukimu, taip pat gali atsirasti dėl susilpnėjusio apatinio stemplės rauko tonuso, susiformavusios diafragminės išvaržos. Dažniausiai pacientai kreipiasi į gastroenterologą, kai pajunta „deginimą“, skausmą skrandžio ar krūtinės srityje, „kąsnio“ pojūtį gerklėje, kiti gali jausti peršalimo simptomus primenančius simptomus – užsitęsusį kosulį, balso prikimimą, krenkštimą, gerklės skausmą. Laiku nustačius ligą ir paskyrus kiekvienam individualiai tinkamiausią gydymą, galima išvengti struktūrinių pakitimų stemplėje: erozijų, išopėjimų, kurių negydant susidaro palankios sąlygos vystytis stemplės susiaurėjimui, Bareto stemplei ir stemplės navikui. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas provokuoja simptomus ir pasistengti koreguoti gyvenimo būdą. Jei pasireiškia simptomai (sutrikęs rijimas, staigus svorio kritimas, mažakraujystė ir kt.) ir įtariami struktūriniai pakitimai, reikėtų nedelsti ir atlikti gastroskopiją.

Kauno Affidea klinikoje dirbama su pažangiausia japoniška, vieno patikimiausių pasaulyje gamintojo endoskopine įranga. Dirbdami su modernia endoskopine įranga galime diagnozuoti stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storosios žarnos erozijas, opas, uždegiminius pakitimus, polipus, navikus, atlikti biopsijas histologiniam ištyrimui, polipektomijas.

Kokiomis kitomis skrandžio problemomis skundžiasi pacientai?

Neretai pacientai skundžiasi ne tik GERL simptomais, bet ir nevirškinimu, pilvo pūtimu. Tokiais atvejais rekomenduoju pacientams papildomai atlikti tyrimą dėl Helicobacter pylori infekcijos. Nors sergamumas šia bakterija palaipsniui mažėja dėl pagerėjusių sanitarinių sąlygų, diagnostikos ir gydymo, tačiau reikia nepamiršti, kad negydant šios infekcijos, atsiranda lėtinis skrandžio uždegimas, vystosi opaligė ir net skrandžio vėžys.

Kauno Affidea klinikoje atliekamas serologinis antikūnų prieš H. pylori tyrimas, išmatų dėl H. pylori antigeno tyrimas, o endoskopinio tyrimo metu paėmus biopsiją, galime atlikti ureazės testą ar histologinį ištyrimą. Jei ureazės testas teigiamas iškart po procedūros galime paskirti reikalingą gydymą. Vyresnio amžiaus pacientų tarpe vis dažniau į gastroenterologą kreipiamasi dėl pakitusio tuštinimosi – vidurių užkietėjimo, besikaitaliojančio su viduriavimu, nevisiško išsituštinimo pojūčio, tuštinimosi su krauju, pilvo skausmų.

Kartais simptomai būna nespecifiniai ir pacientai atsiunčiami kitų gydytojų specialistų, kai stebima neaiškios kilmės geležies stokos anemija, apetito stoka, staigus svorio sumažėjimas nesilaikant dietų. Tokiais atvejais turime pagalvoti apie onkologinį susirgimą. Vienas jų – kolorektalinis vėžys, kuris yra labiausiai paplitęs virškinimo trakto organų navikas pasaulyje. Lietuvoje tai viena iš penkių dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų. Šalyje kasmet užregistruojama apie 1400 naujų šios ligos atvejų, per metus nuo jos miršta daugiau, kaip 800 žmonių.

Neretai liga būna ir besimptomė, todėl diagnostika užtrunka. Tokiais atvejais svarbu atkreipti dėmesį į paciento rizikos veiksnius: mitybą, gyvenimo būdą, gretutines ligas, šeiminius susirgimus. Tyrimais įrodyta, jog kolorektalinis vėžys, palyginti su kitų lokalizacijų piktybiniais navikais, yra labiausiai susijęs su dieta ir gyvenimo būdu. O tai reiškia, kad mes patys galime imtis priemonių sumažinti kolorektalinio vėžio atsiradimo riziką. Kadangi šie navikai dažniausiai vystosi iš gerybinių storosios žarnos darinių – polipų, yra svarbi ankstyva priešvėžinių ligų diagnostika ir gydymas. Lietuvoje storosios žarnos vėžio programa taikoma 50–74 metų amžiaus pacientams, atliekant slapto kraujo išmatose testą.

Esant teigiamam atsakymui, pacientas šeimos gydytojo siunčiamas kolonoskopijos atlikimui, esant neigiamam atsakymui – testas atliekamas vieną kartą per du metus. Tačiau nepaisant atliekamos patikros programos, kolorektalinis vėžys vis dar išlieka dažna onkologine liga, todėl pasaulyje vis labiau diskutuojama apie šios patikros programos taikymą ir jaunesniems nei 50 metų pacientams, turintiems rizikos veiksnių.

Kaip atliekamos kolonoskopijos?

Kauno Affidea klinikoje kolonoskopijos atliekamos taikant intraveninę nejautrą. Atliekant kolonoskopiją esant reikalui paimama biopsija histologiniam ištyrimui, pagal indikacijas pašalinami polipai. Histologinį ištyrimą atlieka patyrę patologai. Šių tyrimų metu diagnozuojami ir įvairūs kiti susirgimai: uždegiminės žarnos ligos, mikroskopiniai storosios žarnos gleivinės pakitimai, hiperplastiniai polipai, adenomos, adenokarcinomos ir kt. Norint tiksliai nustatyti šiuos pakitimus kolonoskopijos metu, svarbu atkreipti dėmesį ir į tinkamą žarnyno paruošimą.

Kaip paruošti žarnyną kolonoskopijai?

Rekomenduoju likus trims dienoms iki tyrimo nevalgyti grūdų, sėklų, produktų, kuriuose jų yra, nevalgyti daržovių su žieve ir sėklomis. Nevartoti geležies preparatų, negerti spalvotų skysčių. Jei pacientas vartoja vaistus, koreguojančius kraujo krešėjimą, būtina su šeimos gydytoju ar tyrimą atliekančiu gastroenterologu – endoskopuotoju aptarti saugų šių vaistų nutraukimą prieš tyrimą.

Žarnyno paruošimui skirtą preparatą rekomenduojama išgerti padalintos dozės režimu, tai yra dalį dieną prieš tyrimą, o kitą dalį likus 6 valandoms iki kolonoskopijos pagal gydytojo nurodytą schemą. Svarbu suvartoti ne tik preparatą, bet ir gerti daug vandens. Jei bus taikoma intraveninė nejautra, rekomenduojama nebegerti skysčių likus 3 val. iki tyrimo. Dėl paciento saugumo po procedūros, į tyrimą būtina atvykti su lydinčiu asmeniu, nes po taikytos intraveninės nejautros pacientas dar keletą valandų gali jaustis apsvaigęs, nesiorientuoti aplinkoje.

Kadangi virškinimo trakto susirgimų daugėja nepaisant pacientų amžiaus, pajutus virškinimo trakto simptomus, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gastroenterologą detalesniam ištyrimui ir gydymui, kuris gali apsaugoti nuo rimtesnių susirgimų.

Atsakymus parengė gyd. gastroenterologė Evelina Ruibienė

The post Virškinimo trakto susirgimai ir tyrimai – į klausimus atsako gydytoja gastroenterologė appeared first on Affidea Lietuva.